Vietoje kanalo – šiltnamis
"Gamta yra gamta, ir prieš dangų nepaburnosi. Bet kai mūsų namą ėmė semti vanduo, pro rozetes veržėsi čiurkšlės, išsijungė šildymo katilas ir tapo nesaugu vaikams, aš nebegaliu tylėti. Esu tikra, kad tai ne gamtos kaltė. Tokių stichijos padarinių galima išvengti, jeigu būtų laikomasi taisyklių, kurios yra patvirtintos ir privalomos visiems bendrijos, kurioje gyvename, nariams bei pirmininkei", – piktinosi sodininkų bendrijoje "Guboja" gyvenanti Rasa Vaitkevičiūtė.
Moteris gyvena Mėtų gatvėje, visai netoli Priekulės geležinkelio stoties.
Prieš dešimtmetį įsigijusi sklypą su neįrengtu namu jauna šeima ėmėsi jį įrenginėti ir susiruošė jame gyventi.
Porą pirmųjų metų pusrūsyje žmonės laikė statybines medžiagas, cemento maišus.
Pusrūsyje buvę sausa, medžiagos nesudrėko, todėl šeima nusprendė, kad rūsyje gali būti virtuvė.
Prieš bene trejus metus į rūsį ėmė veržtis vanduo. R.Vaitkevičiūtė ir jos sutuoktinis ėmė ieškoti priežasties.
Atidžiai apžiūrėję sklypą ir jo apylinkes, gyventojai pamatė užkastą drenažo kanalą, juosiantį visą sodų bendriją.
Vis dėlto kaimynas vandeniui nutekėti įkasė vamzdį, užpylė jį žeme ir ant viršaus pasistatė šiltnamį.
Rado neprižiūrimą griovį
R.Vaitkevičiūtės šeima įtarė, kad, pakilus vandens lygiui, nevalomas, iš dalies užsikimšęs vamzdis nebepraleidžia didesnio kiekio vandens.
Todėl aukštai esantys gruntiniai vandenys kyla ir veržiasi į rūsius.
Tada dvi bendrijos šeimos kreipėsi į Klaipėdos rajono administracijos Žemės ūkio skyrių.
2016 m. vasarį šio skyriaus vedėjo pavaduotoja atsakė, kad pora specialistų kartu su Priekulės seniūnijos seniūne apsilankė nurodytoje vietoje ir konstatavo, kad griovys nėra užverstas, o dalis jo kanalizuota.
Komisija pranešė pareiškėjams, kad patvanka iš dalies susidaro todėl, kad griovys neprižiūrimas ir uždumblėjęs. Todėl, kai iškrenta stichiškai didelis kritulių kiekis, galbūt ir įvyksta potvynis.
Komisija konstatavo, jog vamzdis, įkastas vietoje griovio, yra kur kas mažesnio skersmens nei buvusi pralaida.
Tada komisija rekomendavo bendrijos "Guboja" pirmininkei organizuoti griovių tvarkymą: pašalinti krūmus ir žoles, pagilinti dugną. Tai, komisijos manymu, turėtų išspręsti problemą.
Jauna R.Vaitkevičiūtės šeima tada užsandarino statybininkų paliktus plyšius, izoliavo pamatus iš vidaus ir išorės ir kiek daugiau nei metus gyveno ramiai.
Iš rozečių – čiurkšlės
Šiemet ir praėjusių metų rudenį, kai dangus nepagailėjo lietaus, potvynis užtvindė net aukštėliau gyvenančius sklypus.
O R.Vaitkevčiūtė sausio pabaigoje išgyveno tikrą siaubą – į jos virtuvę pro arčiau grindų įrengtas rozetes ėmė plūsti vanduo. Nustojo veikti šildymo katilas, ant grindų telkšojo ne mažiau kaip septynių centimetrų gylio vanduo.
"Išsigandau, kad name būti nesaugu, baiminausi, jog gali trenkti elektra. Sugriebiau abu vaikus ir išvežiau juos pas tėvus į Klaipėdą. Kurį laiką, kol vanduo nuslūgo, gyvenome kaip pabėgėliai. Kasdien grįždama namo nežinojau, ką rasiu: galėsiu parsivežti vaikus ar ne. Lyg tyčia vyras buvo išplaukęs į reisą. Suprantu, kad stichija yra neprognozuojama, bet, jeigu būtų tvarkingos pralaidos, tokių didelių padarinių nesukeltų. Bendravau su Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais, nusiunčiau jiems nuotraukas ir planus ir gavau atsakymą, kad visi šie kanalai yra ne bendrijos, o valstybės nuosavybė ir tik su šios tarnybos žinia juos galima užkasti ar pasielgti kaip kitaip", – pasakojo R.Vaitkevičiūtė.
Moteris tikino, kad, jeigu ir atkasus kanalą jos name kartotųsi potvynis, šeima bandytų ieškoti papildomų sprendimų savo pačių sklype.
Pažadėjo pavasarį atkasti
Kalbinamas kanalą užkasęs kaimynas bandė aiškinti tai padaręs prieš daug metų. Esą nuo kanalo sklido tokia siaubinga smarvė, kad buvo neįmanoma jos iškęsti.
Pasikalbėjęs su tuometiniu bendrijos pirmininku, žmogus išgirdęs patarimą į kanalo dugną įleisti 50 cm skersmens vamzdį, o patį kanalą užkasti. Taip jis ir pasielgęs.
Padidėjusį sodo sklypą vyras išnaudojo šiltnamiui statyti. Šis statinys su išlietais betono pamatais tebestovi iki šiol.
Jaunos kaimynystėje gyvenančios šeimos paprašytas atkasti griovį vyras guodėsi negalįs to padaryti, nes slaugo pasiligojusią žmoną. Jis žadėjo tai padaryti po poros mėnesių, kai atšils žemė.
Tačiau kaimynai tokį pažadą esą girdi ne pirmus metus.
Beje, sodininkų bendrijos "Guboja" vidaus tvarkos taisyklių 70-asis punktas skelbia: "Neleisti plėsti sklypų melioracijos griovių, kelių naudojant apsaugines zonas."
Priežasties ieško ne ten
Bendrijos "Guboja" pirmininkė Virginija Dapkūnienė įsitikinusi, kad pralaidos turėtų būti atviros, bet, jeigu tai nėra draudžiama, tai vietoje griovio įkasti vamzdį nesą didelės nuodėmės.
Bendrija niekaip negali būti atsakinga už kiekvieną rūsį.
"Moteris labai pasiduoda emocijoms. Aš sužinojau, kad rūsys yra kiekvieno savininko asmeninis reikalas, ir kiekvienas jį kasdamas turi įvertinti riziką. Bendrija niekaip negali būti atsakinga už kiekvieną rūsį. Pati turiu patalpą daržovėms, ir joje nuolat kaupiasi vanduo, nuo pat pastatymo naudotis ja negalime. Kiekvienas turi įvertinti situaciją ir mąstyti blaiviai. Aš rūsyje virtuvės komplekto nestatyčiau. Sodų bendrijoje nėra lietaus ir paprastos kanalizacijos. Pralaida iš sodų yra labai gera, vanduo nuteka į Miniją", – aiškino pirmininkė.
Pasak V.Dapkūnienės, melioracijos specialistai priekaištų dėl užkasto griovio ir vietoje pralaidos įkasto vamzdžio priekaištų nereiškia.
Pirmininkė mano, kad sodininkės namelis paplūdo ne dėl užkasto griovio. Priežasties turėtų ieškoti statybų bei žemėtvarkos specialistai.
Esą visoje sodų teritorijoje yra išvedžiotas keraminių vamzdelių tinklas, kuris turėtų užtikrinti perteklinio vandens nutekėjimą. Tačiau statydami namus žmonės neretai šį tinklą suardo.
Kas gali žinoti, ar taip neatsitiko ir R.Vaitkevičiūtės namo statybos atveju? Šeima įsigijo jau pastatytą namą ir nežino, ką statybininkai rado ar net pažeidė kasdami pamatus.
Įvykdė tikrintojų reikalavimus
Kalbėdama apie jaunai šeimai kilusią problemą bendrijos pirmininkė prisiminė, jog sklypo šeimininkė buvusi dukart gamtosaugininkų nubausta už aplinkos teršimą ir mokėjusi paskirtas baudas, pastarąjį kartą esą jai skirtoji bauda siekianti 500 eurų.
Be to, esą šeima neteisėtai įsikasė kažkokį vamzdį, suardė kitą pralaidą ir toje vietoje kaupiasi vanduo.
Atremdama tokius priekaištus jauna moteris patikino, kad nieko neteisėto nepadarė. Tas pats kaimynas, kuris ant užversto griovio yra įsirengęs šiltnamį, prieš kelerius metus apskundė jauną šeimą.
Tada gamtosaugininkai atvyko ir nurodė, ką naujakuriai padarė ne taip.
Šeima sumokėjo kelių dešimčių eurų dydžio baudą, tačiau apie pakartotinę pusės tūkstančio eurų baudą ji nėra girdėjusi, tai esąs visiškas pramanas.
"Tada išklausėme specialistų patarimų, viską padarėme per skirtą terminą, turime sertifikatus, renkame kvitus ir kitus įrodymus, todėl čia priekaištai nepagrįsti. Patys norėjome gilinti pralaidą, buvome pasisamdę mažą traktoriuką, bet buvome sustabdyti, užkasėme pernelyg giliai iškastą duobę. Tai yra visai kita tema", – piktinosi R.Vaitkevičiūtė.
Moteris tikino kiekvieną situaciją bandanti spręsti taikiai, taip buvę ir dėl potvynio jos rūsyje. Tačiau iš pirmininkės sulaukė ne pagalbos, o priekaištų.
Įtaria sąmokslą
Panašu, kad sodininkų bendrijoje "Guboja" nesantaikos akmuo yra užkastas giliau.
Būrelis čia gyvenančių moterų tikino, esą į bet kokį narių prašymą pirmininkė reaguoja kaip į asmeninį įžeidimą.
Sodininkės sutartinai tvirtino, kad kaskart, kai kyla kokia problema, V.Dapkūnienė įsijungia diktofoną ir grasina teismais.
Pirmininkė tikino jaučianti, jog keli sodininkai susimokė ją nuversti ir bando tai daryti neteisėtais būdais – taip norima uzurpuoti jos darbo vietą.
Paklausta, kokį atlyginimą gauna, V.Dapkūnienė patikino, jog uždirba viso labo minimalią algą.
Apibūdindama R.Vaitkevičiūtę pirmininkė aiškino, kad ši bendrijos narė esanti aikštinga ir reikalaujanti neįmanomų dalykų.
Norėdama patvirtinti savo žodžius, V.Dapkūnienė minėjo sodininkės skundą dėl per jos sklypą perbėgusio katino.
"Taip, mes norėtume, kad bendrijai vadovautų toks jaunas ir blaiviai mąstantis bei sodininkų interesais dirbantis pirmininkais, kaip gretimoje bendrijoje "Dituva". Su pavydu žiūrime į kaimynus. Kai kalbamės su mūsų bendrijos nariais, daugelis kartoja tą patį – pirmininkė nedirba mūsų visų labui, bet kai reikia ką konkrečiai daryti, žmonės nenori prasidėti, daugelis bijo nemalonumų ir nenori nesantaikos, – paaiškino R.Vaitkevičiūtė.
Moteris tvirtino nesiekianti V.Dapkūnienės posto ar bendrijos buhalterės vietos. Ji turinti įdomų ir intensyvų darbą ir rūpesčių, tad iš bendrijos pirmininkės norėtų tik pagalbos sprendžiant problemas, o ne įsigyti priešą.
R.Vaitkevičiūtė pretendavo į valdybos narės vietą, bet tik tam, kad neatlygintinai galėtų pasidalyti idėjomis.
"Nesuprantu, kaip čia yra. Kreipiuosi dėl kylančio vandens, o sulaukiu tikrintojų, kurie ateina į mano sklypą tada, kai manęs nėra namie. Kodėl taip reikia elgtis? Taip galvojančių yra nemažai. Jau svarstėme apie išstojimą iš bendrijos, bet tai padaryti nėra taip paprasta", – teigė sodininkė.
Faktai ir skaičiai
Sodininkų bendrijoje yra 936 sklypai.
V.Dapkūnienė bendrijai vadovauja 13 m.
Viena pirmininko kadencija trunka 3 m.
Nuo 2010 m. teismai nagrinėjo 9 bendrijos "Guboja" bylas.
2 jų dar nagrinėjamos.
2 bylose bendrija buvo atsakovė.
7 bylose – ieškovė.
Naujausi komentarai