Pjausto žvejybos laivus

Praėjusiais metais Lietuvos žvejams pradėtos mokėti kompensacijos už žvejybos laivų supjaustymą.

Preliminariais duomenimis, parama skirta už 4 laivų, žvejojusių menkes, supjaustymą. Ja pasinaudojo ne kokios nors vegetuojančios bendrovės, o tos, kurios buvo tarp stipriausiųjų. Tarp jų netgi ir tos, kurių savininkais jau nebebuvo Lietuvos žvejai.

Šiais ir 2023 m. numatyta 2,48 mln. eurų parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui.

Žemės ūkio ministerija žvejybos laivų supjaustymo paraiškų priėmimą planuoja skelbti šiemet gegužės–liepos mėnesiais.

Nesusitaria ministerijos

2021 m. pjaustant laivus susidurta su nemenka problema. Pagal ES reglamentą dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui numatyta, kad jis netaikomas laivams, kurių bendroji talpa (GT) mažesnė nei 500.

Todėl Lietuvoje buvo pasirinkta tvarka pjaustyti mažesnius nei 500 GT laivus. Laivai, kuriems numatyta taikyti kompensacijas, yra nuo 74 iki 120 GT.

Lietuvoje laivai pjaustomi pagal pavojingų medžiagų kontrolės ir laivų perdirbimo tvarką. Pagal ją Aplinkos ministerija turi tvirtinti pjaustomų laivų perdirbimo planą. Kol kas ji atsisako tvirtinti laivų perdirbimo planus. Ministerija pageidauja, kad naudojantis parama būtų pjaustomi didesni nei 500 GT, tai yra taršesni laivai.

Nuo to, kaip bus sprendžiamas šis ginčas tarp skirtingų institucijų, gali priklausyti tolesnė laivų pjaustymo eiga.

Naudingiau laivus parduoti

2,48 – tiek mln. eurų šiais ir kitais metais numatyta Baltijos jūros žvejybos laivams pjaustyti.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila įsitikinęs, kad tiems, kuriems buvo patvirtinta parama laivams pjaustyti, ją greičiausiai gaus, nes pinigai tam numatyti.

Ar bus norinčiųjų toliau pjaustyti laivus, didelis klausimas. Už pjaustomą laivą mokama maždaug 450 tūkst. eurų kompensacija. Supjausčius laivą atimama jam pagal daugiametę žvejybos istoriją susiformavusi kvota.

"Pastaruoju metu Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivynas nyksta ypač sparčiai. Aš žinau mažiausiai keturias bendroves, kurios pardavė savo laivus kartu su kvotomis Latvijos, Estijos ar netgi Danijos žvejybos įmonėms. Niekas nesigiria, nei kiek gauna už laivus, nei kiek už kvotas. Iš nuogirdų žinau, kad ta kaina yra 2–3 kartus didesnė už tą, kurią žvejai gauna pjaustydami laivus", – teigė A.Bargaila.

Tiek buvę laivų savininkai, tiek dalis žvejų, pardavę savo verslą kartu su kvotomis, pereina dirbti į latvių, estų ar danų įmones. Patys Lietuvos žvejai stebisi, kodėl, net ir esant sunkioms sąlygoms, kai menkių žvejyba jau kelerius metus draudžiama, Estijos ir Latvijos žvejai išgyvena, o mūsų šalies žvejai – ne.

"Kai Virginijus Sinkevičius tapo Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru, daug kas mums pavydėjo, sakė, dabar jūs, Lietuvos žvejai, suklestėsite. Tačiau per tuos metus viskas ėjo tik blogyn ir blogyn", – pastebėjo A.Bargaila.

Jo teigimu, komisaras pasikvietė į Briuselį geriausius specialistus iš Lietuvos, o tie, kas liko, nesugebėjo nieko padaryti, kad žvejų verslas taptų sėkmingesnis.