Konkurentas Klaipėdos keltams

Per visą laikotarpį reisų į Švediją, išskyrus keleivių priėmimą, nenutraukė vos kelios rytinės Baltijos keltų linijos. Tarp tokių buvo ir Klaipėdos–Karlshamno linija. Ja, nepaisant karantino ir skirtingo požiūrio į „Covid-19“, buvo gabenami kroviniai.

Krovinius gabeno ir iš Klaipėdos į Švedijos Treleborgo miestą kursavę „TT-Line“ keltai.

Dabar abiejose linijose jau atsiranda ir keleivių, nepaisant to, kad grįžus iš Švedijos reikia izoliuotis. Abiem keltais naudojasi ir nemažai Norvegijoje dirbančių lietuvių.

Keltų reisų į Švediją daugėja, nuostabą kelia ir tai, kad net atidaromi nauji.

Naujovė regione yra tai, kad jūrų keltų laivybos kompanija „Stena Rederi A/S“ nuo rugpjūčio 13 d. į Liepojos–Travemiundės maršrutą įtraukė ir Švedijos Karlshamno uostą. Čia kursuoja 1981 m. statyti 171 m ilgio ir 1 600 m krovinio juostos ro pax laivai „Stena Gothica“ ir „Urd“.

Taip stengiamasi sudaryti didesnę konkurenciją iš Klaipėdos į Kylį bei iš Klaipėdos į Karlshamną plaukiojantiems DFDS keltams.

Ar pavyks ką nors nukonkuruoti? Vargu. Kiekviena linija seka tai, kas vyksta pas konkurentus ir labai greitai reaguoja. Duodamos nuolaidos, nauji populiarėjančių automobilių kruizų paketai. Konkurencija ir įtampa tarp jūrų keltų bendrovių tik padidėjo ir tai naudinga klientams.

Nukentėjo „Tallink“ linijos

Nemažą dalį keltų linijų su Švedija buvo ir tebėra uždariusi Estijos laivybos kompanija „Tallink Group“.

Dėl to ji šiais metais linijose tarp Estijos ir Švedijos keleivių srautą sumažino beveik 98 proc., o linijose tarp Latvijos ir Švedijos – 94 proc. Palyginus praėjusių ir šių metų liepos mėnesius „Tallink Group“ jūrų keltuose keleivių srautas buvo mažesnis net 50 proc.

Pokytis: vienas iš DFDS konkurentų į Švedijos Karlshamno uostą bus ir 39 metų Liepojos linijos laivas „Urd“. / FleetMoon.com nuotr.

Tuo tarpu krovinių kritimas buvo nežymus – 2,9 proc. Labiausiai krovinių srautai šiemet krito linijoje iš Rygos į Stokholmą (-85,3 proc.) ir linijose iš Estijos į Švediją (-15,7 proc.). O Estijos ir Suomijos, ypač Suomijos ir Švedijos linijose net fiksuotas krovinių augimas.

„Tallink Group“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 26 d. vėl atidarys keltų liniją iš Talino į Turku ir Stokholmą. Linija tarsi pradeda gyvuoti iš naujo. Ji bus labiau krovininė nei keleivinė. Iš Estijos į Švediją tebėra apribojimai dėl koronaviruso. Pradžioje bus po vieną reisą per savaitę į vieną ir kitą pusę.

Tas pats keltas „Baltic Queen“ vykdys ir savaitgalio kruizus iš Suomijos Turku miesto į Taliną ir atgal.

Kada pradės kursuoti keltai iš Rygos į Stokholmą, kol kas nežinoma. Iš Rygos į Stokholmą plaukioję keltai buvo daugiau keleiviniai nei krovininiai.

„Tallink Group“ yra savotiškoje paieškos situacijoje. Keleivių smarkiai sumažėjo, todėl vienintelė išeitis – pritraukti krovinių. Jų nedaugėjo, todėl rytinės Baltijos uostai dėl krovinių varžosi vieni su kitais.

Griežtėja reikalavimai laivuose

Dėl jūrų keltų reisų tam tikro chaoso atnešė nustatyti „Covid-19“ atvejai Norvegijos „Roald Amundsen“ laive.

Dėl to jūrų keltuose įvesti papildomi apribojimai. Įgulos nariai privalo nešioti kaukes ar plastiko skydelius, o keleiviams juos dėvėti rekomenduojama. Taip pat prašoma laivuose laikytis saugaus atstumo.

Yra numatyta ir daugybė kitų atsargumo priemonių, įskaitant papildomą laivų valymą, nuolatinį paviršių dezinfekavimą.

Ta pati „Tallink Group“ net keltuose tarp Estijos ir Suomijos, kur pandemijos lygis yra palyginti nedidelis, priima ne daugiau kaip 75 proc. keleivių.

Laivybos kompanijoms dirbti su keleiviais tapo kur kas sudėtingiau. Keltų keleivių mažėjimas visuose uostuose akivaizdus. Tačiau jų atsisakyti nebuvo galima. Klaipėdos uoste jūrų keltai tam tikru momentu, kai nebeskraidė lėktuvai, tapo vieninteliu žmonių susisiekimo tiltu tarp šalių. Turėtų būti įvertinama, kiek šaliai ir regionams yra svarbi jūrų laivyba.