"Verkiau ir aš, ir dukra. Plyšo širdis", – tvirtino Laima Žebelienė, sužinojusi, kad jos į Airiją gabentas ir į keltą Prancūzijoje neįleistas šuo, kurį į Lietuvą turėjo pargabenti tautietis, buvo išmestas svetimos šalies gatvėse ir bus užmigdytas. Nuo skaudžios lemties jį išgelbėjo nepažįstamas olandas.

Koją pakišo skiepai

Beveik dvejų metų registruotą taksų veislės šunelį Deirą L.Žebelienė vežė Airijoje gyvenančiai savo dukrai Justinai. Kartu vyko ir merginos draugas Tomas.

L.Žebelienė kelionei su augintiniu ruošėsi iš anksto. Sutvarkė gyvūno pasą, atliko jo kraujo tyrimą, paskiepijo pagal Airijos reikalavimus. Šuns paruošimas kelionei atsiėjo per 300 litų.

"Atlikome visas procedūras, kaip reikalaujama. Manėme, jog rūpesčių nekils", – prisiminė moteris.

Į Airiją L.Žebelienė su dukters draugu ir augintiniu keliavo per Prancūziją. Iš Calais uosto keltu jie turėjo pasiekti Angliją, o vėliau – Airiją.

Rūpesčiai prasidėjo lipant į keltą. Uosto darbuotojai pasakė, jog gyvūnas nebus įleidžiamas į Angliją. Tvirtino, jog šuo buvo per vėlai paskiepytas.

"Matyt, mūsų augintinio veterinaras blogai apskaičiavo skiepo galiojimo laiką. Uosto darbuotojai paaiškino, kad, norint įsivežti augintinį, turime likti Prancūzijoje, paskiepyti jį iš naujo, palaukti parą. Tuomet jokių rūpesčių nekils", – pasakojo moteris.

Už pagalbą – 50 eurų

L.Žebelienė tvirtino, jog tiek laukti negalėjo. Reikėjo į darbą.

"Kai pamatėme nedidelį vilkiką su Lietuvos numeriais, apsidžiaugėme ir puolėme prie jo", – pasakojo moteris.

Moteris labai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad nepažįstamasis sutinka parvežti Deirą į Lietuvą.

"Šunelį, jo dokumentus padavėme nepažįstamajam. Vairuotojui daviau savo vyro, kuris liko Lietuvoje, telefoną. Už pagalbą atsilyginome – sumokėjome 50 eurų", – prisiminė moteris.

Uždarė dėžėje ir paliko

Tačiau taksė Deira Lietuvos taip ir nepasiekė. Išlipusi iš kelto Airijos sostinėje, Dubline, L.Žebelienė sulaukė dukters Justinos skambučio.

Mergina teigė, kad jai skambino iš Lietuvoje esančios gyvūnų registracijos įstaigos. Darbuotojas pranešė, kad Prancūzijos policija šunelį rado dėžėje Calais gatvėje.

"Dukra labai išsigando. Nesuprato, kas vyksta. Iš karto pagalvojo, kad patekome į avariją, o šuo pabėgo ir buvo surastas gatvėje", – tvirtino moteris.

Grėsė didelės baudos

Tą pačią dieną į L.Žebelienės dukters namus Airijoje atėjo laiškas iš Prancūzijos. Jame buvo perspėjimas, kad šuo rastas gatvėje be dokumentų.

Be to, pabrėžta, kad, jei šeimininkai gyvūno neatvyks pasiimti, jų elgesys bus svarstomas, gresia piniginės nuobaudos.

"Pirmiausia parašėme į Lietuvos gyvūnų draugiją, klausėme, kaip elgtis tokioje situacijoje, bet atsakymo nesulaukėme iki šiol. Pradėjau ieškoti kontaktų Prancūzijoje, Airijoje. Viena prancūzė parašė, kurioje prieglaudoje gali būti šuo, patarė, kaip elgtis", – pasakojo moteris.

L.Žebelienė tada prisiminė, jog viena pažįstama Prancūzijoje turi draugą. Pagalbos kreipėsi ir į jį. Vyras paskambino į prieglaudą, tačiau žinios nedžiugino.

Jis pranešė, kad reikia per kelias valandas apsispręsti ir pranešti, kada atvyks pasiimti takso. Priešingu atveju – šuo po kelių valandų bus užmigdytas.

"Su dukra puolėme į ašaras. Nuo minties, kad sveikas veislinis šuo gali būti užmigdytas, tapo bloga," – teigė moteris.

Išgelbėjo nepažįstamas olandas

Nebežinodama, kur kreiptis, L.Žebelienė parašė 64 metų olandui Benui Elzenui. Su juo moteris bendravo tik interneto pokalbių svetainėje.

"Paklausiau Beno, ar kalba prancūziškai. Šis sakė, jog mažai ir paklausė, kas atsitiko. Papasakojau jam viską. Buvau nustebusi, kai pasisiūlė nuvažiuoti paimti Deiros", – neslėpė nuostabos moteris.

L.Žebelienės dukra parašė laišką Prancūzijos prieglaudai, kad taksės atvažiuos pasiimti B.Elzenas.

Dokumentų reikėjo daug – įgaliojimo, dukros draugo, kurio vardu buvo šuns dokumentai, paso ir B.Elzeno paso kopijų, nuotraukos, išrašo, kad taksas yra paskiepytas.

Po operacijos – kelionė

Gavęs dokumentus B.Elzenas, gyvenantis už 300 kilometrų nuo Calais uosto, su dviem sūnumis išvažiavo pasiimti taksės Deiros, kuriai grėsė mirtis.

Vyrui nesutrukdė net tai, kad jam prieš penkias savaites buvo atlikta klubo keitimo operacija ir jis negalėjo ilgai sėdėti.

"Mūsų šeima niekada nepasiduoda. Su tokiu šūkiu ir išvažiavome pasiimti Deiros", – L.Žebelienei vėliau tvirtino pats B.Elzenas.

Taksą jie parsivežė į namus ir per vaizdo kamerą parodė L.Žebelienei.

Moters teigimu, išgelbėtas šunelis buvo labai suvargęs. Pasvėrus gyvūną paaiškėjo, kad prarado du kilogramus.

"Deira patyrė didelį stresą. Ji visa drebėjo. Matyt, prieglaudoje šuo nei gėrė, nei ėdė", – svarstė moteris.

Taksė Deira ir dabar tebėra olando namuose. Čia jis gyvena kartu su žmona ir keturiais vaikais.

L.Žebelienės dukra kartu su savo draugu šunelio atvažiuos pasiimti po Kalėdų.

"Vaikai dirba ir dabar negali nuvykti pasiimti. Juk jie gyvena už tūkstančio kilometrų nuo miesto, kuriame gyvena Benas. Dukra laukia nesulaukia", – tvirtino moteris.

Papildyta:

Surado po septynerių metų

Gyvūnų registravimo centro atstovė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė pasakojo, mikroschemų dėka ženklinti dingę ženklinti gyvūnai ne kartą buvo sugrąžinti šeimininkams, net ir po daugelio metų.

Vienas šuo šeimininkei buvo grąžintas po septynerių metų. Jį surado Kaune esančios prieglaudos darbuotojai. Patikrinę sužinojo, kad gyvūnas turi šeimininkę.

„Paskambinome moteriai ir pasakėme, kad atvyktų pasiimti savo šuns. Ši tvirtino, jog augintinio neturi. Jį laikė prieš septynerius metus. Aiškinome, kad radome“, – pasakojo J.Gustaitienė.

Moteris atvyko pasižiūrėti. Šuo ją atpažino, pradėjo vizginti uodegą, tačiau šeimininkė pareiškė, kad tai ne jos augintinis: „Mano buvo gražiai apkirptas. Man jo nereikia“, – tvirtino moteris.

Rastą šunelį pasiėmė šeimininkės vaikai: „Gaila, kai šuo atpažįsta šeimininką, o žmogus augintinio ne“, – tvirtino J.Gustaitienė.

Dėka mikroschemų Didžiojoje Britanijoje prieš pusmetį dingusi persų veislės katė buvo grąžinta šeimininkei moteris buvo praradusi viltį. Panaši situacija buvo ir Vokietijoje su vokiečių aviganiu keliavusiems žmonėms. Jie sustojo kempinge, o šuo dingo.

„Šunį atradome per dvi valandas, būdami Lietuvoje. Jis jau buvo tolokai nuo kempingo. Žmonės buvo nuvežę jį į kitą miestą“, – prisiminė J.Gustaitienė.

Padeda nustatyti šeimininką

Į įdomią istoriją buvo pakliuvusi ir viena klaipėdietė. Moteris prieš kelias valandas buvo išskridusi į užsienį, kai jai paskambino iš gyvūnų prieglaudos ir pranešė, kad rastas jos augintinis. Klaipėdietė paprašė prieglaudos darbuotojai jį pasaugotų keturiolika dienų, kol ši grįš.

Mikroschemos, kuriomis paženklinti gyvūnai, padeda išaiškinti ir vagystes. Iš kauniečių buvo pavogtas Jorkšyro terjeras. Žmonės įtarė, kur ir kas jį laiko. Į pagalbą pasitelkė policiją.

„Abi pusės tvirtino, šuo priklauso jiems. Gyvūnas buvo paženklintas. Kartu su antstoliais išsiaiškinome, kas tikrasis šuns šeimininkas“, – teigė J.Gustaitienė.

Mikroschemos padėjo šeimininkams grąžinti ir iš privataus kiemo pavogtą dalmantiną. Vėliau jį turguje įsigijo kiti žmonės. Atėjus ženklinti, paaiškėjo, kad jis jau turi šeimininkus.