Susisiekimo ministerija analizuos laivybą Nemune

Laivybai atnaujinti liko 9 metai

Susisiekimo ministerijos užsakymu bus atnaujinama ilgalaikė laivybos Nemunu programa. Šiuo metu paskelbtas konkursas, kas tai galėtų padaryti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.

Lietuva privalo imtis vandens kelių atnaujinimo, nes tai numato Europos Komisijos 2011 m. išleista vadinamoji Baltoji knyga.

Joje numatyta, kad turi būti sukurtos alternatyvos kelių transportui. Vandens transportas yra viena iš tų alternatyvų. Ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys savo vandens kelius laivybai privalo pritaikyti iki 2030 metų. 

Eksploatuoja apie pusę kelių

Iš 877,1 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių Lietuvoje 2020 m. buvo eksploatuojama 443 km.

Nuo Kauno iki Atmatos žiočių eksploatuojamo vandens kelio ilgis 213,8 km., Kuršių mariose – 69,3 km. Likusi dalis eksploatuojamo kelio yra Kauno HE tvenkinyje (83 km) ir nuo Druskininkų iki Liškiavos (11 km).

Pagal susitarimą su ES vandens kelias Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos įtrauktas į tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, jam suteiktas E41 numeris. Jame turi būti laikomasi pagrindinių ES nustatytų vandens kelių standartų.

Šiuo metu jis tuos standartus ne visai atitinka. Iki 2023 m. planuojama sutvarkyti Nemuno kelią nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Jame pagal ES standartus svarbūs ne tik gyliai, bet ir uostų, prieplaukų infrastruktūra, laivų sustojimo vietų aprūpinimas elektra, vandeniu, kuru, nuotekų surinkimas, krovinių krova, sandėliavimas, keleivių prieplaukų kokybė.

Sudėlios prioritetus

Pastaraisiais metais visos savivaldybės nuo Nemuno aukštupio iki žemupio ir Kuršių marių regiono suinteresuotos tiek krovininės, tiek keleivinės laivybos atsiradimu ir plėtra, atskirų maršrutų atnaujinimu, turizmo vystymu vidaus vandenyse.

Studija turėtų atsakyti į daugybę klausimų, gal netgi pateikti prioritetus, ką svarbu pirmiau vystyti. Ji turės  pateikti siūlymus ir atsakyti į klausimus, kokie teisės aktų pakeitimai turi būti atlikti ar sukurti, kad keleivinė (turistinė) ir krovininė vidaus vandenų transporto sistema būtų efektyvi.  Planuojama nustatyti keleivių (turistų) judėjimo vidaus vandenų transportu poreikį, perspektyvas, galimus maršrutus.

Būtų nustatytas ir krovinių gabenimo vidaus vandenų transportu poreikis, potencialas, nurodomos galimos paslaugos, jų finansinės prognozės.

Vertins atskiras vietas

Jau ne kartą yra pasigirdę teiginių, kad visko, ko nori savivaldybės, nereikia daryti. Būtina atmesti jų norus tuščiose vietose statyti nereikalingas prieplaukas. Studija identifikuos esamą vidaus vandenų transporto ir su juo susijusią infrastruktūrą, įvertins jos būklę, naudojimo galimybes, santykį su kita prie vandens esančia infrastruktūra - dviračių takais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, viešuoju transportu.

Įvairiais aspektais būtų atliekama ir krovinių gabenimo vidaus vandens keliais analizė. Būtų pateikti ir išnagrinėti krovinių ir keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis rodikliai ekonominiu ir ekologiniu aspektu. Kam kokiame nors kaime rengti prieplauka, jei iš jo yra puikus susisiekimas kelių transportu? Būtų vertinamas ir kiekvieno atskiro pasiūlymo socialinis ir ekonominis efektas. Galutinė studija būtų parengta per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Jei viskas vyktų sklandžiai, studija galėtų būti baigta kitų metų viduryje.