Stebėtinai gerai išsilaikė

Tuo, kad artimiausią dešimtmetį Karaliaus Vilhelmo kanalas bus pradėtas naudoti turizmui, tiki vis mažiau žmonių.

"Plepėti – ne kasti", – svarstė vienas. "Geros mintys stipriai atskiestos niekuo nepagrįstomis fantazijomis, todėl be kalbų nieko daugiau ir nebus", – svarstė kitas internautas po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio, kur kalbėta apie Karaliaus Vilhelmo kanalo gaivinimą.

Šis kanalas galėtų būti vienas iš susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio veiklos prioritetų. Jei jam pavyktų iki galo sutvarkyti kanalą, būtų pastebimas darbas, kurio joks ministras Lietuvoje iki šiol nesugebėjo išjudinti.

Užsiimti Karaliaus Vilhelmo kanalu verta. Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas pabrėžė, kad kanalas yra unikalus, stebėtinai gerai išsilaikęs per 150 metų (iškastas 1873 m.).

Didesnę kanalo dalį jau dabar galima naudoti pramoginiams ir turistiniams laivams. V.Vinokurovas įžvelgia galimybę ateityje, jei būtų iškeldinta III vandenvietė, kanalu plaukti ir krovininiams laivams. Jie per specialiai įrengtą šliuzą galėtų įplaukti ir į Malkų įlanką.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas abejoja dėl Malkų įlankos atvėrimo, ypač jei ten plauktų pramoginiai laivai, nes įlanka ir taip intensyviai naudojama, joje daug laivų.

Noras: planuojama, kad karaliaus Vilhelmo kanalu plaukiotų ir kroviniai laivai, kaip buvo daugiau nei prieš šimtmetį.

Kainuotų dešimtis milijonų

Karaliaus Vilhelmo kanalo ateitis priklauso nuo maždaug 60 mln. eurų, kurių reikėtų Klaipėdos miesto III vandenvietei iškeldinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje šis klausimas buvo iškeltas. Atsakymo į jį nėra. Vandenvietės iškeldinimas ir naujos įrengimas turėtų būti finansuojamas iš ES vandens tvarkymo projektų.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė aiškiai pasakė, kad vandentvarkos srityje gauti pinigų iš ES beveik nėra vilčių, nes programos išnaudotos, derybos su Europos Komisija baigtos.

Kas kitas galėtų būti suinteresuotas iškeldinti vandenvietę? Klaipėdos miestas, kuris jau anksčiau yra pasisakęs, kad pinigų neturi. Jis nėra ir suinteresuotas, nes vandenvietė veikia, vandeniu iš kanalo aprūpina beveik pusę miesto.

Ar suinteresuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri stokoja teritorijų? III vandenvietės iškeldinimas jai leistų laisvai naudoti šalia esančią apie 300 ha uosto rezervinę teritoriją, kur dabar dėl vandenvietės sanitarinės zonos yra ribojimų. Neatsitiktinai Uosto direkcija už 340 tūkst. eurų buvo užsakiusi III vandenvietės iškėlimo galimybių studiją. Joje numatyta, kad būtų galima iškelti į Klaipėdos ir Šilutės rajonus.

Uostas lyg ir yra suinteresuotas, bet ar jis surastų pinigų vandenvietei iškeldinti? Ar uosto pinigais galėtų statyti ne uostinius objektus? Jo vystymo prioritetai yra labai aiškiai sudėlioti iki 2030 m. Be to, Uosto direkcija kasmet iš savo pajamų apie 30–40 mln. eurų privalo pervesti į valstybės biudžetą.

Susisiekimo ministras M.Skuodis įžvelgia ir Kultūros ministerijos pozityvų požiūrį.

Dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo tvarkymo žvilgsniai krypsta į Klaipėdos rajoną, nes per jo teritoriją eina didžiausia kanalo dalis.

Kol kas neaišku, kas ir už kiek iškeldintų III vandenvietę. Ar imsis kas nors tokio projekto, jei tam nebus ES lėšų?

Jei III vandenvietė būtų iškeldinta, kas iškastų maždaug vieno kilometro kanalą iki marių su pakeliamu tiltu į karinį poligoną? Kiek tai kainuotų?

Ar tai nebūtų analogija su Lenkijos Aismarių nerijos kanalu? Jo ilgis – taip pat vienas kilometras, plotis – 20 m, gylis – 5 m. Jis turi du pakeliamus tiltus, šliuzą. Šį kanalą pastatyti kainuos 950 mln. Lenkijos zlotų (apie 200 mln. eurų). Klaipėdoje kanalas galėtų būti ir siauresnis, ir seklesnis, ir be bangolaužių, nes mariose išeitų į planuojamą statyti pramoginių laivų prieplauką. Bet vis tiek tai, žinoma, turėtų savo kainą.

Yra ką veikti ir dabar

Nėra daug vilčių, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo pritaikymas turizmo reikmėms su plaukimu į Klaipėdą būtų įgyvendintas per artimiausius metus. Gal, jei būtų didelis noras, tai pavyktų padaryti naudojantis 2021–2027 m. ES lėšomis, kurios Lietuvai jau bus mažesnės?

Turint tokį unikalų objektą, valdžiai ir toliau nieko nedaryti Karaliaus Vilhelmo kanale būtų nusikaltimas. Per artimiausius 3–4 metus bent jau tai, kas nereikalauja dešimčių milijonų, Karaliaus Vilhelmo kanale turėtų būti sutvarkyta.

Žvilgsniai pirmiausia krypsta į Klaipėdos rajoną, per kurio teritoriją eina didžiausia Karaliaus Vilhelmo kanalo dalis. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pripažino, kad nuo kalbų jau reikėtų pereiti prie darbų.

"Matome, kaip sparčiai vystosi teritorijos prie Kuršių marių Drevernoje ir Svencelėje. Pamarys tampa patrauklus turizmui. Jaučiame didelį spaudimą imtis pertvarkymų ir Karaliaus Vilhelmo kanale", – teigė B.Markauskas.

Anot jo, yra parengti projektai tvarkyti abu kanale išlikusius senuosius tiltus – Jokšų ir Kairių  / Stariškės. Apsispręsta, kaip turėtų būti pertvarkomas kanalo sujungimas su Kuršių mariomis per Drevernos upę. Kai kas siūlo išmontuoti Drevernos upės šliuzą, kad galėtų plaukti didesni laivai. B.Markauskas pritarė, kad turėtų būti tvarkomi ir Karaliaus Vilhelmo kanalo šliuzai Lankupiuose.

Istorija: Jokšų tiltas dabar apleistas, o sovietmečiu naudotas, juo į Svencelę netgi važiavo maršrutinis autobusas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovas Vidmantas Bezaras norėtų, kad būtų restauruoti Lankupių ir Drevernos šliuzai, nes jie būtų patrauklūs kaip istorinė vertybė. Karaliaus Vilhelmo kanalu galėtų plaukti nedideli, iki 3,3 m pločio pramoginiai laiveliai, kurie lengvai praplauktų šliuzus.

Susisiekimo ministras M.Skuodis ragino tai, kas įmanoma, Karaliaus Vilhelmo kanale pradėti daryti ilgai nedelsiant ir nelaukiant, kol bus iškeldinta III vandenvietė. Ką su ja daryti, sprendimą planuojama surasti 2022 m.