Dar iki galo neaišku, bet greičiausiai iki 2022 metų Šventosios uostas nebus pradėtas atstatinėti.

Nesimaudome piniguose

“Europos Komisijos nuostata yra tokia, kad pinigų atstatyti Šventosios uostui ji greičiausiai neskirs. Šimtaprocentinį atsakymą aš turėsiu spalio menėsį. Uosto direkcijos specialistams jau daviau nurodymą lapkritį surengti Šventosios uosto plėtojimo tarybos psoėdyje. Jame ir spręsime, ką toliau darysime su šiuo uostu”, - aiškino Šventosios uostą valdančios Klaipėdos valstybijnio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jo nuomone, išleisti europinius pinigus ir dalį pinigų, kurie vykdant projektą būtini šalia europinių, būtų netikslinga.

“Niekas nesimaudo piniguose. Poreikis vystyti Klaipėdos uostą yra didžiulis. Todėl turėtų būti koncentruojamasi į jį”, - tikino A.Vaitkus.

Klaipėdos molai - svarbesni

Iki 2022 metų Klaipėdos uoste planuojama panaudoti daugiau kaip pusę milijardo eurų. Didžiausias pinigų poreikis bus tvarkant Klaipėdos uosto molus.

“Pietinį molą reikės perstatyti perkeliant jį piečiau. Tuo pačiu padidės Klaipėdos uosto įplaukos kanalo plotis. Buvo diskusija perstatyti molą ar tvirtinti dabartinį. Mūsų nuostata tokia, kad reikia parstatyti. Beveik pusė pietinio molo statyta prieš 150 metų. Batimetriniai duomenys rodo, kad molą bet kuriuo atveju jau reikėtų kapitaliai pertvarkyti”, - teigė A.Vaitkus.

Jo nuomone, reikės pertvarkyti ir šiaurinį molą taip, kad jis ateityje netrukdytų plėtoti būsimą išorinio uosto pusiasalį prie Melnragės. Negalima investuoti milžiniškų pinigų nepaliekant   galimybės ateityje įrengti giliavandenį uostą.

Uostas ties Būtinge – po šimtmečio

Tuo pačiu A.Vaitkus itin niūriai piešė galimo išorinio uosto statybos ties Būtinge perspektyvą. Pagal planavimo prioritetus išorinis uostas ties Būtinge šiuo metu tebėra laikomas perspektyviausiu galimu Lietuvos išoriniu uostu.

“Būtingės išorinio uosto varianto nereikėtų numesti į šalį. Jį galėtume nagrinėti, bet ne anksčiau kaip po 50 ar 100 metų. Kalbėjausi su Būtingės išorinio uosto studijos rengėjais. Jie nejaukiai jautėsi, kai uždaviau konkrečius klausimus. Kalbant apie uostą reikia matyti visa logistiką globaliai, o ne atskirus epizodus”, - svarstė A.Vaitkus.

Anot A.Vaitkaus, Būtingės uosto aprūpinimas kroviniais turėtų būti planuojamas ne nuo Darbėnų stoties, o nuo Kenos sienos kirtimo punkto ties Baltarusija. Reikėtų vertinti, kad 17 metrų natūralųs gyliai ties Būtinge yra maždaug už 7 kilometrų. Neatsitiktinai Būtingės naftos plūduras įrengtas toli jūroje. Jei uostas būtų pastatytas arčiau kranto, valyti jūroje išraustą laivybos kanalą kasmet reikėtų skirti milžiniškas lėšas. Reikėtų vertinti ir tai, kad Latvija niekada nesutiks, jog jos pasienyje būtų statomas objektas, kuris veiks šios valstybės krantus iki pat Liepojos. 

Komentaras

Simonas Gentvilas

Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas

Lietuvai išorinis uostas yra milžiniškos svarbos projektas ir be galo svarbu, jog jis žengtų į priekį. Šiandien turime tarptautinių ekspertų studiją, kainavusią didelius pinigus, kurios pasėkoje valstybės mastu yra patvirtinti strateginiai dokumentai, jog išorinis uostas bus Būtingėje. Kad tai paneigti, turi būti atlikta adekvati studija. Kol Susisiekimo ministerija nepakeitė nuomonės, lyg ir logiška turėtų būti laikytis plano A. Tąkart studija nurodė, jog išorinio uosto statybos Būtingėje būtų tik 10 proc. brangesnės nei Melnragėje - atitinkamai 3,8 ir 4,2 milijardai litų. Manau, tai yra maža kaina, leisianti išsaugoti dar 1990-aisiais nuo naftos bazės apsaugotą Melnragę. Kitu atveju rezervuojant teritorijas išorinio uosto susisiekimo infrastruktūrai, kraustytis kitur kartu su šimtais kitų melnragiškių turės būti paprašytas ir pats meras, gyvenantis Melnragėje.