Šviesi Klaipėdos uosto ateitis žymima tik planuose

Labai aukštas orientyras

Šiomis dienomis Vyriausybei pateikta tvirtinti Susisiekimo ministerijos plėtros programa iki 2030 metų.

Joje tiesiogiai Klaipėdos uostui skiriama nedaug dėmesio. Tik užsiminta, kad 2020 m. krovęs 47,7 mln. tonų krovinių, 2030 m. Klaipėdos uostas kraus 54 mln. tonų.

Pagal tai kas šiuo metu vyksta, kai vien per šiuos metus Klaipėdos uostas gali netekti apie 15 mln. tonų baltarusiškų krovinių, tokiu ateities moduliu tikėti sunku.

Jei per šiuos metus Klaipėdos uosto krova kristų iki maždaug 32 mln. tonų, per 8 artimiausius metus pridėti 22 mln. tonų atrodytų neįvykdoma misija.

Analogiją galima išvesti su Klaipėdos uostui itin sėkmingu laikotarpiu po 2008-2009 metų recesijos. 2010-2020 m. Klaipėdos uosto krova šoktelėjo nuo 31,8 iki 47,79 mln. tonų. Tai yra 16,5 mln. tonų. Jei imtume 8 metus nuo 2012 iki 2020 m. tas šuolis įspūdingas, bet kuklesnis – nuo 35,24 iki 47,79 mln. tonų, tai yra 12,5 mln. tonų.

Ar sugrįš baltarusiškas tranzitas?

Kas turėtų įvykti, kad Klaipėdos uostas netekęs baltarusiško tranzito 2030 m. pasiektų 54 mln. tonų krovą?

Baltarusijoje turėtų įvykti perversmas – dabartinį diktatorišką prezidentą Aleksiandrą Lukašenką turėtų pakeisti demokratiškas vadovas. Jis turėtų nedelsiant sugrąžinti baltarusiškus tranzito krovinius į jai palankiausią Klaipėdos uostą, įskaitant dabar prarandamas kalio trąšas ir jau anksčiau prarastą naftą ir naftos produktus.

Susisiekimo ministerijos plėtros programoje iki 2030 metų apie kokius nors naujus tranzito koridorius neužsimenama.

Ar toks scenarijus realus? Susisiekimo ministerijos plėtros programoje iki 2030 metų apie kokius nors naujus tranzito koridorius neužsimenama. Apie baltarusiško tranzito sugrąžinimą taip pat nė žodžio.

Pagal tai kas vyksta dabar realu, kad iš pykčio Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka gali nurodyti „uždaryti“ bet kokius ir iš trečiųjų šalių į Lietuvą ir Klaipėdos uostą ar iš jo vykstančius krovinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas buvo užsiminęs, kad reikalai su Baltarusija turėtų išsispręsti per artimiausius trejus metus. Dideles viltis Klaipėdos uosto vadovybė deda į „transshipmentą“ arba HUB-us, kai kroviniai dideliais laivais atplauktų į Klaipėdos uostą, būtų išskirstomi į mažesnius laivus ir išplukdomi į aplinkinius uostus.

Bet ar tokia veikla bebus populiari, kai Baltijos jūrai reikalingos didžiausios galimos 15,5-16 metrų gramzdos arba išoriniai uostai yra Lenkijoje (šiuo metu Gdanskas, o ateityje ir Svinoustjė, ir Gdynė), Švedijoje – Geteborgas ir Stokholmas (Norvikas), Rusijoje – Ust Luga ir naujai statomas Primorskas, Latvijoje – Ryga ir Ventspilis, Estijoje – Mugos uostas?

Upių ir kariniai kroviniai

Kokias realias krovinių alternatyvas gali turėti Klaipėdos uostas? A.Latakas buvo užsiminęs, kad vieną kitą milijoną tonų krovos Klaipėdos uostui gali pridėti planuojama įrengti vėjo jėgainių krovos ir surinkimo infrastruktūrą.

Susisiekimo ministerijos plėtros programoje užsimenama apie geresnį Klaipėdos uosto pritaikymą karinei technikai priimti. Tačiau ar tai padidins Klaipėdos uosto krovą, jog technika, jei ir atvyks tai ne toliau pačios Lietuvos.

Nuo 1,5 tūkst. tonų dabar iki 500 tūkst. tonų 2030 m. tikimasi padidinti krovinių srautą vidaus vandens keliais. Bet nėra jokios garantijos, kad tai bus kokie nors nauji kroviniai į Klaipėdos uostą ar iš jo. Tarsi susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu upėmis planuojamam gabenti nedideliam kiekiui krovinių, jeigu realiai jis darbus, skiriama daugiau dėmesio, nei jūriniams kroviniams Klaipėdos uoste.

Viena iš vilčių yra, kad labiau bus vystomi intermodaliniai terminalai, kurie pritrauks į Lietuvą daugiau krovinių. Pavyzdys yra Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai, kur apimtys nuo 2016 iki 2020 m. padidėjo net 9 kartus. Iš jų dalis krovinių keliavo ir per Klaipėdos uostą, bet jų apimtys nėra milijoninės.