Suplaktos dienos

Tai, kad lietuviškam mentalitetui jūrą yra tik vieta kur galima praleisti karštą vasaros dieną, liudija ir tas faktas, kad svarstant įstatymą dėl atmintinų dienų jūrinių renginių beveik nebuvo.

Nacionalinių atmintinų dienų kategorijoje tarp profesijų pagerbimo buvo įrašytas liepos paskutinis sekmadienis, kuris neva minimas kaip Jūros diena ir Žvejų diena.

Tai skamba kaip nesusipratimas. Kad liepą minima Jūros diena tai yra aišku ir suprantama. Dar 1934 m., kai buvo surengta pirmoji Jūros šventė, ji, kaip liudija to meto ženklai, jau vadinosi Jūros diena. Ji jokiu būdu nebuvo profesinė šventė. Jos ištakos yra platesnės, skirtos nacionaliniam pasididžiavimui tuo, kad Lietuva yra prie jūros. Oficialiai Jūros diena yra minima liepos 30-ąją.

Kažkam dar 1965 m. kilo mintis prie Jūros šventės arba Jūros dienos dar pridėti pavadinimą Žvejų diena. Šis nesusipratimas atėjo iki mūsų laikų. Nors žvejai turi savo Tarptautinę žvejo dieną. Ji švenčiama kasmet birželio 27-ąją. Tai siejama su šv. Petro varduvėmis, nes jis yra laikomas žvejų globėju. Jau daugelyje miestų gimsta tradicija birželį švęsti žvejo, o tuo pačiu ir žuvies dieną. Kodėl gi ne? Žvejyba yra atraktyvus reikalas, o ir orai birželį būna puikūs.

Su jūromis siejamos datos

Be šių sumaišytų dienų dar yra daugybė datų, susietų su jūra, vandenimis, kurias reikėtų švęsti.

Nuo 2008 m. kasmet gegužės 20 d. ES iniciatyva švenčiama Europos jūros diena. Tai laikoma sėkmės švente, kuria pažymima Europos šalių jūrinė praeitis ir žvelgiama į ateitį, akcentuojama jūrų ir vandenynų reikšmė žmonių gyvenime.

Lietuvoje ši šventė įgavo patrauklias formas. Ji kasmet pažymima kartu su laivybos sezono atidarymu savaitgalį prieš gegužės 20-ąją.

Nuo 2008 m. birželio 8-ąją oficialiai minima ir Pasaulinė vandenynų diena, kurios tikslas atkreipti dėmesį į pasaulio vandenis, jų taršą, vandenynų gyvūniją, turtus ir reikšmę žmonėms. 

Rugpjūčio trečiąjį savaitgalį pasauliniu mastu priimta švęsti ir tarptautinę švyturių dieną.

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Lietuvoje dar pažymima Baltijos jūros diena. Ji neturi tokio plataus mąsto kaip Europos jūros diena. Baltijos jūros diena kilo iš žmonių iniciatyvos, kai 1988 m. surengta akcija „Baltijos apkabinimas“.

Tarptautinė jūrų organizacija rugsėjo pabaigoje siūlo minėti Pasaulinę jūros dieną kasmet su atskira pasaulinei laivybai ir jūrų verslui aktualia problematika.   

Išskirtos keturios dienos

Dėl įvairių dienų įtraukimo į minėtinų ir Lietuvoje švenčiamų dienų įstatymą vyko pokalbis Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Į Lietuvoje švenčiamų dienų įstatymą atskirose kategorijose pasiūlyta įtraukti gegužės 20-ąją, kai švenčiama Europos jūros diena, birželio 25-ąją (Tarptautinė jūrininko diena), birželio 27-ąją (Tarptautinė žvejo diena) paskutinį liepos savaitgalį (nacionalinė Lietuvos jūros diena). 

Tai yra pačios svarbiausios dienos Lietuvoje susietos su jūrine veikla.

Labai norint jų galima surasti ir dar daugiau. Tačiau Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai laikosi nuomonės, kad visų jūrinių dienų nereikėtų traukti į Nacionalinių švenčių įstatymą. Kai kurios dienos gali būti švenčiamos ir mažesnėse grupelėse.

Kaip pavyzdys galėtų būti kasmet gegužės trečią sekmadienį švenčiama Tarptautinė jūros kiaulių diena. Skamba tarsi humoras, bet daliai žmonių ta diena yra ypač svarbi. Tarptautinė organizacija „Ascobans“ tą dieną minėtina paskelbė siekdama išsaugoti mažuosius Baltijos ir Šiaurės jūros banginius.