Kiltų sąlygos korupcijai

Keli Seimo nariai, tarp jų ir klaipėdietis Simonas Gentvilas, Seime teikė siūlymą dėl taršos koreguoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.

Pasiūlymus sukėlę Klaipėdos miesto gyventojų skundai dėl kvapų, dulkių, taršios krovos. Siekta įteisinti, kad uoste būtų nuolat stebimas taršos lygis, imamasi operatyvių priemonių jai mažinti.

Siekta įpareigoti, kad būtų privaloma informuoti visuomenę apie taršą, kas trejus metus būtų atliktas kompleksinis uosto veiklos vertinimas aplinkosaugos požiūriu ir apie tai viešai pranešta.

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos teisininkai pastebėjo, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą ir apsaugos priemones nustato bendri teisės aktai, tą veiklą kontroliuojančios institucijos. Seimo teisės departamento teisininkai pabrėžė, kad nėra aišku, kokio pobūdžio aplinkosauginius reikalavimus siūloma papildomai taikyti uoste.

Teisininkai iš esmės pasisakė prieš tai, kad uosto verslui Lietuvoje būtų sukurta atskira aplinkosaugos sistema. Uosto naudotojams netgi siekta nustatyti skirtingo pobūdžio reikalavimus, kurie neturi kriterijų. Seimo teisininkai iškėlė abejonę, ar tai nesikirstų su teisinės valstybės principais, ar nebūtų sudarytos korupcijos rizikos sąlygos. 

Ignoruojami atskiri laivai

Uosto įstatymo pataisose siūlyta sukurti uoste sistemą, kuri skatintų alternatyviais degalais varomų „švaresnių“ laivų veiklą.

Teisininkams užkliuvo „alternatyvių degalų“ sąvoka. Kokiais kriterijais remiantis vienos degalų rūšys yra priskiriamos alternatyviesiems degalams, o kitos – ne. Iškeltas klausimas, kodėl uoste siūlyta riboti dujinių biodegalų naudojimą? Kodėl nustatant rinkliavų lengvatas uoste siekiama ignoruoti hibridiniu būdu varomus laivus?

Šiuo pereinamuoju laikotarpiu daug kur laivuose kaip tik ir diegiami hibridiniai varikliai, tradiciškai tai būna dyzelinis kuras ir dujos arba dyzelinis kuras ir elektros baterijos.  

Seimo teisininkams užkliuvo ir tai, nuo kokių atskaitos taškų ne mažiau nei 50 proc. turėtų būti mažinamos uosto rinkliavos laivams, kurie naudoja alternatyvius degalus.

„Nesant aiškumo dėl diferencijavimo principų ir mažinimo atskaitos taško, siūlomas reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo turinio“, – sakė Seimo teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.

Kirstųsi su uosto sutartimis

Pagal Seimo ir Teisingumo ministerijos teisininkų pateiktas pastabas aiškėja, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos dėl aplinkosauginių priemonių galėjo būti pateiktos dėl to, kad aplinkosaugos tema uoste jau kurį laiką yra „ant bangos“.

Įžvelgiamas ir tam tikras atsainumas. Seimo teisininkai nurodė keletą punktų, kurie rodo, kad įstatymo pataisos pateiktos nesilaikant Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo ir teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų rengimo rekomendacijų.

Tarsi būtų siekta ne pateikti kokybiškas įstatymo pataisas, o tik atkreipti dėmesį. 

Esminė teisininkų pastaba yra tokia, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisomis siekiama kelti reikalavimus uosto nuomininkams, dėl kurių išnuomojant uosto žemę su jais nebuvo tartasi. Nauji įpareigojimai dėl aplinkosauginių nuostatų būtų lyg ir primetami atgaline data.

„Teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo“, – pabrėžė A. Kabišaitis. 

Beveik aišku, kad įstatymo pataisos dėl atskiro aplinkosaugos reguliavimo uoste greičiausiai nebus priimtos. Bent jau tikrai jos nepradės galioti nuo 2020 m. sausio 1 d., nes, kaip teigė teisininkai, „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“.