Praėjusių metų viduryje tarp Uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės įsiplieskęs konfliktas dėl pajūrio poilsio zonos ties uosto patvoriais pasiekė teismus ir sukasi į uostui naudingą pusę.
Neatsiklausė uosto
Pernai liepą Klaipėdos miesto savivaldybė rengė ir tvirtino rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialųjį planą. Jis apėmė apie 300 ha teritoriją.
Į šio plano ribas pateko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinė teritorija, todėl Uosto direkcijos vadovybė itin aktyviai reagavo, kai plano rengimas vyko su ja nederinant. Netgi manyta, kad taip naudojantis teritorijų planavimo įstatymų vingrybėmis stengiamasi užkirsti kelią ateityje palikti laisvas teritorijas, kuriomis būtų galima rengti įvažiavimo į išorinį uostą kelius.
„Planas buvo derintas net su sporto klubais, įsikūrusiais miesto šiaurinėje dalyje, o su Uosto direkcija, turinčia rezervines teritorijas, ne“, - stebėjosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Pažeidimo dėl to, kad Specialusis planas buvo rengiamas nederinant su Uosto direkcija neįžvelgė ir Statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus nuomone, specialiojo plano sprendiniais bet kokia ūkinė veikla yra tik planuojama, statybos vykdymui bus privalomi nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rašytiniai sutikimai.
Uosto direkcijos atstovų nuomone, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai ir lūkesčiai, susiję su uosto rezervinių teritorijų panaudojimu. Nesinorėjo ir to fakto, kad būtų sukurtas precedentas uosto zonoje planuoti bet ką ir bet kaip nederinant tai su uostu.
Sanitarinė zona
„Specialiajame plane negalėjo būti sprendinių, kurie ateityje gali turėti įtakos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos plėtrai“, - buvo teigiama Uosto direkcijos ieškininiame kreipimesi į Klaipėdos apygardos teismą.
Tačiau Lietuvos teisinė sistema dėl teritorijų planavimo tokia „abrakadabriška“, kad Klaipėdos apygardos teismas surado argumentų kaip nenagrinėti konfliktinę situaciją dėl uosto interesų ignoravimo.
Nepriimdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinio teismas rėmėsi tuo, kad planuojamoje teritorijoje Nekilnojamojo turto registre registruotų žemės sklypų nėra. Minimos uosto rezervinės teritorijos dar nėra įregistruotos kaip uosto žemės. Konstatuota, kad nėra ginčo objekto, todėl Uosto direkcijos ieškinys negali būti nagrinėjamas.
Teismas neatsižvelgė ir į tą faktą, kad teritorijos, kur planuota tiesti dviračių takus, įeina į „Klaipėdos naftos“ sanitarinės apsaugos zonas.
Vyriausybės nutarimu patvirtintose specialiųjų teritorijų sąlygose numatyta, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, poilsio, sodų, gydymo paskirties pastatus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, steigti rekreacines teritorijas, įrengti parkus. Sanitarinėje apsaugos zonoje negali būti ir dviračių takų.
Bylą teks nagrinėti
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atstatė Uosto direkcijos teisę kreiptis į teismą. Dar daugiau – jis tarsi sudėliojo, kad rengti specialųjį planą nederinant su Uosto direkcija nebuvo galima.
Konstatuota, kad Uosto direkcijai apie vykdomą procedūrą nebuvo pranešta ir ji galėjo nežinoti, kad vyksta viešas specialiojo plano svarstymas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą. Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Gali būti, kad bus panaikintas jau priimtas Specialusis planas ir Klaipėdos savivaldybė ignoravusi Uosto direkciją turės jį rengti iš naujo.
Naujausi komentarai