Institucijų spąstai: net ir būdamas teisus tapsi kaltu?

Mėgėjiško orlaivio istorija

Net ir iš trečiųjų šalių įvežant kai kurią įrangą numatyta, kad už ją nereikia mokėti muitų, tik pridėtinės vertės mokestį. Tarp tokios įrangos yra orlaiviai.

Kai vienas Lietuvos gyventojas JAV įsigijo eksperimentinį mėgėjišką orlaivį išskirtinai laisvalaikio skraidymui, ne komercijai, ir atsigabeno jį per Klaipėdos uostą į Lietuvą, jo pasamdytas muitinės tarpininkas užpildė dokumentus su nuliniu muito tarifu.

Muitinės procedūros yra tokios klampios, kad be muitinės tarpininkų geriau jokių dokumentų nepildyti. Tačiau ir su muitinės tarpininkais galima nusvilti.

Aiškėja, kad kursus lankantys, o dažnai ir muitinės tarpininkais dirbantys buvę muitininkai daro klaidų.

Muitinės procedūros yra tokios klampios, kad be muitinės tarpininkų geriau jokių dokumentų nepildyti, tačiau ir su jais galima nusvilti.

Muito nereikalauja, tačiau...

Kai minėtas lietuvis atsigabeno iš JAV orlaivį ir per tarpininkus užpildė dokumentus, jis nė negalėjo susapnuoti, kad po kurio laiko jo įsigytas orlaivis virs galvos skausmu ir papildomomis išlaidomis.

Viskas dėl to, kad jo pasamdytas muitinės tarpininkas pasielgė keistokai. Užuot paprašęs arba pataręs klientui paprašyti muitinės leidimo taikyti režimą be muito, į muitinės ataskaitos dokumentą įrašė žodį „nereikalaujama“.

Iš tiesų muito už įvežamus orlaivius iš trečiųjų šalių nereikalaujama. Tačiau Lietuvos muitinės dokumentuose nurodyta, kad, jei muito ir nereikalaujama, turi būti tai patvirtinantis Lietuvos muitinės sprendimas, vadinamas galutinio vartojimo procedūra.

Ji išduodama ir atgaline data, bet ne ilgiau, nei praėjus vieniems metams po muitinio forminimo. Gauti tokį dokumentą dėl orlaivio, kai dokumentų forminimas užkliuvo muitininkams, terminas jau buvo pasibaigęs.

Laimėjo formalumas

Kai po kurio laiko dokumentus tikrinusi Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimo nerado, ji ir išrašė orlaivio savininkui ne tik 7,7 proc. muitą, bet ir baudą bei delspinigius. Ji orlaivio savininką dar netgi galėjusi įtarti sukčiavimu. Buvusi nurodyta lengvata, kurios dokumentai nesutvarkyti. Kad elektroninė muitinės sistema priimtų ataskaitą grafoje, kad ji neliktų tuščia, ir buvęs įrašytas teiginys „nereikalaujama“.

Kai neteisingai įformintas orlaivio įvežimas „išlindo“, jo savininkas kreipėsi į teismus. Atrodytų, viskas aišku – už orlaivius, atgabentus iš trečiųjų šalių, ES teisė nenumato muitų. Bet teismai pažiūrėjo formaliai - nors muitas nenumatytas, pagal Lietuvos teisę turėjo būti tai patvirtinantis Muitinės departamento raštas.

Tokio rašto nesant, nes orlaivio savininkas laiku dėl jo nesikreipė, muitinė, teismų požiūriu, pasielgusi teisingai, skaičiuodama trečiosioms šalims numatytą muito tarifą su bauda ir delspinigiais.

Persiritus per teismų sistemą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas neskundžiamas ir orlaivio savininkui nepalankus sprendimas.