Teismų epopėja dėl laivo variklio Pereiti į pagrindinį turinį

Teismų epopėja dėl laivo variklio

2023-10-29 16:00

Per Lietuvos teismus ritasi byla, kurioje estai ginčijasi su latviais dėl laivo variklio remonto Klaipėdoje su Austrijos draudėjų garantija.

Epizodas: dėl nedidelio laivo „Baltic Advance“ variklio remonto kilo ginčas ir sprendžiama, kur jį nagrinėti – Lietuvos teismuose ar tarptautiniame arbitraže.
Epizodas: dėl nedidelio laivo „Baltic Advance“ variklio remonto kilo ginčas ir sprendžiama, kur jį nagrinėti – Lietuvos teismuose ar tarptautiniame arbitraže. / „MarineTraffic.com“ nuotr.

Pretenzijų nepripažįsta

Laivybos verslas yra giliai tarptautinis, todėl nieko nuostabaus, kad netgi Lietuvos teismuose atsiduria bylos, kur nėra grynai lietuviškų kompanijų.

Ši istorija panaši. Pagal estų kompanijos „Wartsila BLRT Estonia OU“ susitarimą latvių bendrovė „Sia Glinar“ dar 2021 m. atliko laivo „Baltic Advance“ remontą. Po remonto praėjus kuriam laikui estų kompanija pareiškė, kad laivo variklio turbokompresoriaus remontas buvo atliktas nekokybiškai. Dėl to bendrovė patyrusi per 141 tūkst. eurų nuostolių.

Dėl nuostolių kompensavimo susitarti nepavyko. Kadangi remontas vyko Lietuvoje – „Vakarų laivų gamykloje“, „Wartsila BLRT Estonia OU“ kreipėsi į Lietuvos teismus.

Ji ieškinį iškėlė ne tik latvių bendrovei „Sia Glinar“, bet ir Austrijoje veikiančios draudimo kompanijos „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovams. Jie turėję garantuoti, kad latvių kompanija paslaugą atliks be priekaištų, o jei bus nuostoliai, ji juos kompensuosianti.

Nei latvių bendrovė „Sia Glinar“, nei draudėjai estų kompanijos jiems pateiktų pretenzijų nepripažįsta. Draudėjai mano, kad jie iš viso neturėtų būti atsakovais.

Rėmėsi pavėluotu aiškinimu

Klaipėdos apygardos teismas šių metų rugpjūčio 1 d. nutartimi „Wartsila BLRT Estonia OU“ ieškinio nepriėmė nagrinėti. Neva jį turintis nagrinėti tarptautinio prekybos rūmų arbitražo instancijoje.

Tokį prašymą po to, kai „Wartsila BLRT Estonia OU“ kreipėsi į Klaipėdos teismą, iškėlė latvių bendrovės „Sia Glinar“ atstovai. Vėliau paaiškėjo, kad pradžioje jie neteikė atsiliepimo, o vėliau jį pateikė jau praėjus pateikimo terminui. Nepaisant to, teismas priėmęs atsiliepimą ir netgi rėmėsi juo kaip pagrindu.

Tiek pagal tarptautinę, tiek pagal Lietuvos teisę, jei šalys yra sutarusios, kad kilus ginčui jį nagrinės arbitražas, civiliniai teismai, kokiu galima laikyti ir Klaipėdos apygardos teismą, įprastai į tokius ginčus nesikiša.

Kadangi „Sia Glinar“ tarsi ir tapo šio epizodo nugalėtoja, Klaipėdos apygardos teismas priteisė, kad „Wartsila BLRT Estonia OU“ jai kompensuotų ir per 3 tūkst. eurų teismo išlaidų.

Ginčuose dėl palyginti nedidelių sumų vengiama arbitražų ir labiau pasitikima civiliniais teismais.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas išaiškins, kad pagal Lietuvos teisę, kol byla nebaigta, jokios teismų kompensacijos negali būti skaičiuojamos.

Kaip toliau rutuliuosis ši byla, kol kas yra neaišku. Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 1 d. nutartį panaikino. Byla vėl grąžinama į Klaipėdos apygardos teismą.

Kam naudingas arbitražas?

Tokį sprendimą lėmė tai, kad Klaipėdos apygardos teismas neva koncentravęsis tik į po nustatyto termino pateiktus „Sia Glinar“ teiginius, tarp jų ir dėl arbitražo, bet nesigilinęs į „Wartsila BLRT Estonia OU“ aiškinimą. Estų kompanijos atstovų teigimu, šalys nebuvo sudariusios tinkamos sutarties formos dėl ginčų sprendimo arbitraže. Nors viename susirašinėjimo epizode draudėjams „Wartsila BLRT Estonia OU“ vadovas neva užsiminęs, kad ginčas turintis būti sprendžiamas arbitraže.

Vėliau aiškinta, kad neva buvęs tik susirašinėjimas – pasiūlymas ir pirkimo užsakymas, kuris nepasirašytas, arba, kitaip tariant, žodinis susitarimas. Jis juridiškai yra tinkamas dėl laivo remonto darbų atlikimo, bet neaišku, ar tinkamas dėl juridinių klausimų sprendimo. Neaišku, ar šiuo atveju, kai užsakymas nepasirašytas, o yra tik susirašinėjimo dalis, galioja ar negalioja arbitražinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas iškėlė ir tokį argumentą, kad pagal susirašinėjimą ir bylos eigą šalys neva išreiškusios valią, kad ginčas nebūtų nagrinėjamas arbitraže. Vėliau atsakovai ėmė reikalauti arbitražo.

Gali kilti klausimas, kodėl kompanijai „Wartsila BLRT Estonia OU“, kaip ieškovui, taip svarbu, kad ginčą nagrinėtų Klaipėdos apygardos teismas, o atsakovams – kad jis atsidurtų tarptautiniame arbitraže?

„Sia Glinar“ atstovų vertinimu, „Wartsila BLRT Estonia OU“ nepagrįstai siekianti pigesnio, paprastesnio ir jam, ieškovui, palankesnio ginčo sprendimo civiliniame teisme, o ne arbitraže. Ten, kur bus nagrinėjamas šis ginčas, gali būti, kad jis bus ilgas, klampus, nors ginčo suma sąlyginai ir nedidelė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra