Dienos komentaras
Trečias su žvake
Tauta skausmingai sprendžia klausimą: ar gerai, kad visuose jų privačiuose reikaluose gali dalyvauti kas nors trečias su ausinėmis ant ausų ir žvakele rankose?
Kai pernai pavasario saulė už politikos uždangos išryškino pirmuosius suklususių “operų” siluetus, tautiečiai dar galvojo, kad ši istorija - ne apie juos. Tada jie darniomis gretomis ėjo ginti Vytauto Grigaravičiaus - pirmosios kregždės iš pasiklausymų skandalų virtinės.
Šalin rankas nuo komisaro, kurio žmona “iš smalsumo” vidaus reikalų sistemos duomenų bazėje tyrinėja politikų genealoginius medžius!
Dabar padėtis keičiasi. Lietuvos miesčionys guodžiasi sociologams (“Spinter” apklausos duomenis vakar paskelbė “Delfi” interneto portalas), jog specialiosios tarnybos piktnaudžiauja savo teise mums nežinant stebėti ir fiksuoti mūsų privatų gyvenimą. Pastebėkime, jog kalba šiandien jau ne apie juos, politikus, bet apie mus - visus kitus.
Pagaliau! Nes jau buvo galima manyti, kad sutartimis integruodamiesi į Vakarus, širdimi lietuviai slenka link Minsko.
Ten irgi vardan kilnaus tikslo pažaboti korupciją ir kitokias negeroves žmonės atidavė valdžią “mentui” - Aleksandrui Lukašenkai. O šis pasiklausymų ir parodomųjų bei slaptų baudžiamųjų procesų praktiką išplėtojo nedarydamas gėdos savo dvasios tėvui - geležiniam Feliksui Edmundovičiui Dzeržinskiui.
Laimei, Lietuvoje pradedama atitokti: šalyje, kurioje žaidimą ir jo taisykles primeta štirlicai, gyvenimas nebeatrodo it nesibaigianti fiesta.
Tik štai - kaip suderinti smerkiamą požiūrį į piktnaudžiaujančias savo galimybėmis specialiąsias tarnybas su kiekvieno mūsų politinėmis pažiūromis ir dabartinės situacijos vertinimais? Juk jeigu M.Laurinkus nebūtų padaręs tų 2 tūkst. telefoninių pokalbių įrašų, R.Paksas galėtų ir toliau orus vaikščioti raudonais kilimais.
Kol kas šią savo privatumo ir politikų viešumo dilemą tautiečiai patiki spręsti pačioms specialiosioms tarnyboms. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė piliečių mano, jog jeigu dėl Prezidento veiksmų iškyla grėsmė šaliai, jo reikia “klausytis”. Juolab kad tas “jeigu” virsta “be abejo” tik tuomet, kai gaunama teismo sankcija.
Lyg ir viskas būtų tvarkoje, jei ne visiškai akivaizdi tiesa, jog toji įstatymo norma - visiškai formali. Realybė yra ta, kad nė vienas iš mūsų nėra apdraustas nuo nesankcionuoto pasiklausymo, pafotografavimo ar pafilmavimo, o naujausios komunikacinės technologijos suteikia galimybę sekti žmones nebūtinai dėl valstybės interesų.
Pavyzdžiui, kalbama, kad viena didžiausių Lietuvoje saugos tarnyba yra nusipirkusi policijos operatyvinės informacijos duomenų bazės kopiją. Taip pat kalbama, kad vienas saugumo padalinys noriai teikia paslaugas verslo karuose įklimpusioms bendrovėms ir asmenims - informuoja apie “priešo” judėjimą, turtą, telefoninius pokalbius, ir ne tik.
Visus tuos gandus vainikuoja elementari tiesa, kad komunikacinės technologijos padaro privatumo komforto siekiantį asmenį visiškai pažeidžiamą, nes galimybė nustatyti sekimą yra lygi nuliui.
Naujausi komentarai