Vertybė – visas kanalas

Unikali Lietuvos vandens arterija Karaliaus Vilhelmo kanalas galėtų ir turėtų būti naudojamas turizmo reikmėms. Tokią poziciją pareiškė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Karaliaus Vilhelmo kanalas eina per Šilutės ir Klaipėdos rajonų teritorijas, Klaipėdos miesto ribas. Kultūros paveldo departamentas taip pat yra susijęs su kanalu. Karaliaus Vilhelmo kanale ir šalia jo yra šešios nacionalinės reikšmės kultūros vertybės. Tai Lankupių šliuzas, Jokšų ir Kairių tiltai ir Lankupių šliuzo meistro sodybos namas, tos sodybos ūkinis pastatas bei jos tvartas.

Pati naujausia žinia, kad šių metų spalio 12 d. Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba svarstė ir pritarė, kad visa Karaliaus Vilhelmo kanalo vaga būtų pripažinta vertingų savybių turinčiu kultūriniu objektu. Tai reiškia, kad ateityje būtų apibrėžtos Karaliaus Vilhelmo kanalo vizualinės apsaugos zonos ribos. Kitaip tariant, prie Karaliaus Vilhelmo kanalo nebus galima statyti, ką sugalvojus.

Vidmantas Bezaras

Neturėtų naikinti autentikos

Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės turi planų Karaliaus Vilhelmo kanalą labiau pritaikyti turizmo reikmėms. Tam prie kanalo turėtų būti įrengiamos prieplaukos, tarpinės laivų sustojimo vietos.

Jei ateityje Karaliaus Vilhelmo kanale vyktų jo pritaikymas turizmui įrengiant infrastruktūrą, ar Kultūros paveldo departamentas su savo reikalavimais netaptų biurokratiniu stabdžiu? Kokia yra šio departamento vizija dėl platesnio kultūros paveldo objekto naudojimo, didesnės masės žmonių plūstelėjimo prie jo?

Norint įvertinti kanalo, kaip vandens telkinio ir kultūros paveldo objekto, techninę būklę, reikalingi specifiniai tyrimai.

Jūrų kultūros koordinacinė taryba kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą.

Šio departamento direktorius Vidmantas Bezaras akcentavo, kad viena iš esminių kultūros paveldo išsaugojimo sąlygų yra jo naudojimas.

"Esame suinteresuoti ir pritariame Karaliaus Vilhelmo kanalo naudojimui turizmo tikslais, tačiau ši veikla neturėtų naikinti autentiškų kanalo elementų, kurie turi būti remontuojami, restauruojami ar konservuojami", – teigė V.Bezaras.

Kultūros paveldo departamento pozicija yra tokia, kad "Norint įvertinti kanalo, kaip vandens telkinio ir kultūros paveldo objekto, techninę būklę, reikalingi specifiniai tyrimai". Šių tyrimų pagrindu būtų formuojami kultūros paveldo objekto tvarkymo sprendiniai. Būtų išsiaiškinta, kiek jis užneštas, kokia kranto sutvirtinimų, pylimų būklė.

"Turint mokslinių tyrimų rezultatus, įvertinus techninę būklę, būtų galima teikti nuomonę dėl kanalo gilinimo, veiklos intensyvinimo ar pratęsimo", – tvirtino V.Bezaras.

Jis sakė, kad Kultūros paveldo departamentas yra pasirengęs teikti visokeriopą paramą šio objekto pritaikymui ir tvarkymui. Pasiūlyta su Karaliaus Vilhelmo kanalu besiribojančioms savivaldybėms ir už turizmą bei susisiekimą atsakingoms valstybės institucijoms, aktyviai bendradarbiaujant, rasti priemonių, kaip  Karaliaus Vilhelmo kanalą pritaikyti turizmui.

Kad būtina atlikti specialius tyrimus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kanalo, kaip vandens telkinio ir kultūros paveldo objekto, techninę būklę ir galimybes jį pritaikyti intensyviai laivybai, kalbėjo ir Kultūros ministerijos viceministras Albinas Vilčinskas. Kultūros ministerijos pozicija yra tokia, kad, tik turint minėtų tyrimų rezultatus ir įvertinus kanalo techninę būklę, būtų galima priimti sprendimus dėl kanalo gilinimo ir jo pratęsimo, siekiant pritaikyti kanalą komercinei ir pramoginei vidaus vandenų laivybai.

Vincas Jurgutis

Sujudimas ir Susisiekimo ministerijoje

Karaliaus Vilhelmo kanalui dėmesio žada skirti ir Susisiekimo ministerija. Vandens ir geležinkelių transporto grupės vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė teigė, kad pagal 2021 m. spalio 29 d. patvirtintus Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius numatyta Karaliaus Vilhelmo kanalą pritaikyti rekreacijai, vandens pažintiniam turizmui. Taip pat bus analizuojama galimybė sukurti žiedinės trasos jungtį su Kuršių mariomis šiaurinėje kanalo dalyje.

Ministerija teikia nuomonę: iškeldinus Klaipėdos miesto III vandenvietę, toje teritorijoje įkurti laisvąją ekonominę zoną.

Anot E.Vyšniauskaitės, Vidaus vandens kelių direkcija, kuri atsakinga už valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą, turi pateikti preliminarų veiksmų planą dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo išnaudojimo galimybių projekto. Plane etapais turi būti nurodytos priemonės, jų įgyvendinimo terminai, atsakingi vykdytojai, finansinių lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai.

E.Vyšniauskaitės teigimu, Susisiekimo ministerija analizuos ir Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybę. Šį klausimą planuojama įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos darbotvarkę.

Prie kanalo – LEZ'as?

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis aiškino, kad jų ministerija teikia nuomonę: iškeldinus Klaipėdos miesto III vandenvietę, toje teritorijoje įkurti laisvąją ekonominę zoną.

Viena iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos sričių yra didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius, mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, taip pat didinti šalies konkurencingumą, eksportą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

O kaip dėl turizmo Karaliaus Vilhelmo kanale, už jį Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat atsakinga?

"Sutinkame, kad Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo panaudojimo turizmo reikmėms didinimas, pritaikant turizmo ir poilsio reikmėms 17 km atkarpą nuo Drevernos upės iki Klaipėdos miesto, prisidėtų prie turizmo plėtros regione, skatintų vietinį ir atvykstamąjį turizmą, todėl, jeigu bus skirtas finansavimas, ministerija ateityje planuos priemones, susijusias su turizmui svarbios infrastruktūros gerinimu regionuose", – aiškino V.Jurgutis.