Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi naujos žemsiurbės statybos konkursą, tačiau uostą bent kelis artimiausius metus dar valys samdyti rangovai.

Reikalauja greitesnio valymo

Šiuo metu skelbiamas Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir pasisukimo ratų valymo darbų konkursas. Pagal jį iš uosto bus išvalyta apie vienas milijonas kubinių metrų grunto. Laivybos kanalo valymas vyks ne arčiau kaipo 15 metrų nuo krantinių, o ties Smeltės apsisukimo ratu ne arčiau kaip 5 metrai nuo krantinių

Kiek ilgai užtruks šis valymas priklausys nuo uosto užnešimo intensyvumo. Kuo audringesni orai, tuo Klaipėdos uosto laivybos kanalo užnešimas yra intensyvesnis.

Įprastai Klaipėdos uostas valomas labai greitai po užnešimo, kad netrukdytų laivybai. Reikalaujama, kad rangovas valymą po audros išorės kanale pradėtų ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užnešimo, o vidinėje akvatorijoje ne vėliau kaip 15 dienų po užnešimo.

Uosto direkcija renkasi pakankamai greitą valytoją, kad darbai ilgai neužsitęstų. Jis per parą privalo išsiurbti ir į dampingo rajoną išgabenti ne mažiau kaip penkis tūkst. kub. metrų grunto. Užnešus uostą, kai į jį atplaukia vis didesni laivai, vėlavimas ar lėtas valymas gali turėti skaudžių pasekmių.

Iki šiol dažniausiai uostą valydavo žemsiurbės, kurių triumo talpa buvo 2,5 tūkst. kub. metrų, o pajėgumas 5-8 tūkst. kub. metrų per parą.

Skirtingo užterštumo gruntai

Skelbiamas viso Klaipėdos uosto laivybos kanalo nuo jūros įorinės įplaukos iki Malkų įlankos valymas. Uosto dokumentuose ši laivybos kanalo dalis yra suskirstyta piketais. Išorinis laivybos kanalas jūroje yra nuo nulinio iki minus 17 piketo. Uosto vidinėje dalyje laivybos kanalas tęsiasi nuo nulinio piketo iki 110a piketo ties Jūrų perkėla.

Iš uosto laivybos kanalo išvalytas gruntas būna labai skirtingo užterštumo. Mažiausiai užterštas gruntas susikaupia išoriniame laivybos kanale. Todėl šis gruntas dažniausiai plukdomas į artimąjį dampingo rajoną, kuris yra už 12-14 kilometrų nuo uosto vartų, arba leidžiama gruntą pilti į paplūdimių zoną jiems pamaitinti.

Labiausiai užterštas gruntas, kuris tinka gabenti tik į už 24-33 kilometrų nuo uosto vartų esantį tolimąjį dampingą išsiurbiamas ties Malkų įlanka. Kiek mažiau, tačiau pakankamai nešvaraus grunto yra ir ties centriniu Klaipėdos terminalu (85-93 piketai). Jis taip pat gabenamas į tolimąjį jūros sąvartyną.

Taupys mobilizacijos išlaidas

Šiandien dar sunku pasakyti, kad Uosto direkcija pasistačiusi naują žemsiurbę pati pradės valyti uostą ir kiek dėl tokio valymo pavyks sutaupyti pinigų.

Paskutinis uosto sąnašų valymas vyko šių metų gegužę. Juos atliko belgų bendrovės „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė „Al-Idrisi“. Tai buvo vienas didžiausių kada nors uostą valęs laivų. Jo triumo telpa buvo 7,5 tūkst. kub. metrų išsiurbtų sąnašų, o žemsiurbės pajėgumas - 15 tūkst. kub. metrų per parą.

Kompanijos „Jan DE Nul N.V“ atlikta uosto valymo kaina buvo apie 4,8 euro už kubinį metrą. Prieš tai uosto valymo darbų kaina siekė apie 5,6 euro už kub. metrą.

Uosto direkcija planuoja įsigyti savo žemsiurbę, kuri, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 40 mln. JAV dolerių. Toks laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Jei Uosto direkcijos žemsiurbė negautų kitų darbų, o tik valytų Klaipėdos uostą, jos statybos atsipirkimo laikas siektų nuo 12 iki 15 metų.

Svarbiausiai nauda būtų tai, kad įsigijus savo žemsiurbę pavyktų sutaupyti žemsiurbės mobilizavimo išlaidas. Dabar vien užsienio kompanijos žemsiurbės atplaukimas į Klaipėdą siekia kelis šimtus tūkst. eurų.