Miesto valdžia ruošiasi naujam ūkio perversmui. Šįkart taikinys – mokyklų ir darželių buhalterijos, kurias jau kitų metų pavasarį ketinama panaikinti. Vietoje jų turėtų būti įkurtas vieningas, visus ugdymo įstaigų finansus tvarkantis centras, o į gatvę išvaryta keliasdešimt žmonių.

Mįslinga pertvarka

Klaipėdoje yra daugiau nei 100 mokyklų ir vaikų darželių. Kiekviena įstaiga turi savo buhalteriją, kurioje dirba vienas ar du darbuotojai. Nuo 2013 m. balandžio 1-osios pagrindinėse mokyklose, progimnazijose, neformalaus ugdymo, švietimo pagalbos įstaigose ir centruose buhalterijų turėtų nelikti. Tų darbuotojų pareigybės šiose institucijose turi būti panaikintos nuo liepos 1-osios.

Nuo šios dienos buhalterijos turi būti centralizuotos ir pradinio ugdymo mokyklose, darželiuose, gimnazijose bei vidurinėse mokyklose.

Tokie planai, valdžios pavadinti mokyklų buhalterijų centralizavimo projektu, pašiurpino švietimo bendruomenę.

„Mums sako: nesijaudinkite. Bus jūsų pinigai ir juos gausite. Kokiu būdu, kaip, nieko nežinome. Išeitines kompensacijas, kurios sieks ne vieną tūkstantį litų, turėsime sumokėti mes, nes tie buhalteriai – mūsų darbuotojai. Nežinau, ar mums kas skirs papildomų lėšų, ar reikės sumokėti iš vidinių rezervų. Mums niekas nepaaiškino“, – sakė Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų asociacijos pirmininkė Ligija Virkšienė.

Esą, ne tik mokyklų vadovai, bet ir mokytojai nepatenkinti naujais planais. Teigiama, kad iki šiol bet kokios pažymos ar kilus kokiam neaiškumui dėl atlyginimo, jie ateidavo ir visus atsakymus gaudavo savo darbovietėje. Kaip bus po centralizacijos, neaišku.

Nebevaldys finansų

Didžiausią nerimą kelia tai, kad įstaigos negalės kontroliuoti savo finansų. Bus nežinia, kas kiek sutaupė, kur ir kiek išleido.

„Kada nematai pinigų ir jų negali valdyti, kad ir mažutės tos tavo sąmatos, labai sudėtinga. Kita sudėtinga pusė – tėvų mokesčiai. Kaip jie bus renkami, kaip grąžinami, nėra jokio aiškumo, jokio modelio“, – teigė darželio „Želmenėlis“ vadovė Genovaitė Žmuidienė.

Abejonių dėl būsimos buhalterijų centralizacijos kilo ir darželinukų tėvams, esą dabar vaikui susirgus, pačioje įstaigoje apskaičiuojama, kiek nereikia mokėti už praleistas dienas. O kas visą šią apskaitą koordinuos, kai darželiuose neliks buhalterių?

Neliks lėšų kontrolės

Dėl pertvarkos neramu ir neformaliojo ugdymo įstaigų vadovams. Pasak A.Brako dailės mokyklos direktorės Violetos Beresnevičienės, neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinė apskaita turi savo specifiką.

„Šias įstaigas Klaipėdoje lanko daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Kiekvienoje jų mokiniai moka miesto tarybos patvirtintas sumas už papildomą ugdymą. Mokinių tėvai perveda tuos pinigus, bet šiais laikais mokėjimas stringa. Kaip tai kontroliuosime, jei buhalterija bus centralizuota?“ – klausė V.Beresnevičienė.

Antras opus klausimas – viešieji pirkimai. Esą jeigu pirkinio reikės laukti tris mėnesius, įstaigos liks be skubių prekių.

„Mes sutiktume, kad apskaitininko etatą panaikintų, bet jei norime, kad mokyklos ūkio tvarkymas nesugriūtų, vyriausiąjį finansininką reikėtų išlaikyti“, – tvirtino V.Beresnevičienė.

Teigiama, kad dėl centralizacijos planų įstaigose išaugo įtampa. Esą kai kurie buhalteriai jau ieško naujo darbo, nelaukdami, kada juos išmes į gatvę. Todėl visko gali būti, kad mokyklos be buhalterių liks dar iki pertvarkos pradžios.

Ant to paties grėblio

Tai nebe pirmas bandymas skaidyti ir vėl vienyti ugdymo įstaigų buhalterijas. Dar iki 2002 m. mokykloms ir darželiams pinigai buvo dalijami iš bendro katilo.

Savarankiškas finansų valdymas ugdymo įstaigoms sugrąžintas lygiai prieš 10 metų. Mokyklų ir darželių vadovai prisimena, kad tada įstaigos buvo paleistos su didžiuliais kreditoriniais įsiskolinimais. Joms nebuvo suteikta lėšų nei buhalterių darbo vietoms įkurti, nei programinei įrangai įsigyti. Esą niekas netikėjo, kad su šia užduotimi įstaigos susitvarkys.

Kiekviena jų per 10 metų buhalterių darbo tobulinimui išleido maždaug po 20 tūkst. litų, esą visos tos investicijos po pertvarkos dings. Dabar pinigų reikės vieningos buhalterinės apskaitos centrui steigti.

Paradoksalu, bet centralizuota buhalterija prieš 10-metį buvo panaikinta dėl to paties optimizavimo, kad viskas būtų taupiau, racionaliau. Dabar vėl grįžtama prie to paties.

„Nežinome, kiek jie sutaupys, nes tas optimizavimo planas, kuris mums buvo atsiųstas, nepagrįstas nei skaičiavimais, nei ekonomine nauda“, – sakė V.Beresnevičienė.

Mokytojai politikuoja?

Įstaigų vadovai dėl buhalterijų pertvarkos savo abejones bei paklausimus pateikė miesto valdžiai ir paprašė tarpininkauti Švietimo tarybos. Ši kreipėsi į savivaldybę, kad paaiškintų reorganizacijos naudą. Tačiau projekto organizatoriai į susitikimą ateiti nesiteikė.

„Kol kas apie buhalterijos centralizavimą mes dar nekalbame, nes tas klausimas nėra išnagrinėtas, išdiskutuotas. Pasakiau, ko mes eisime, jeigu mes nieko nežinome. Aš čia įžvelgiu politikavimą prieš rinkimus“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas.

Kas politikuoja, administracijos direktoriaus pavaduotojas įvardyti nepanoro. Esą tuo suinteresuotų politikų – daug.

„Kodėl tada Švietimo taryba susidomėjo buhalterijos reorganizavimu? Mokytojai juk turi mokyti. Dar suprasčiau, kad tai sudomintų buhalterių asociaciją, o koks skirtumas mokytojams, kur bus apskaičiuota jų alga?“ – klausė V.Karmanovas.

Aptakus atsakymas

Praėjus beveik mėnesiui po bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinių įstaigų ir neformaliojo įstaigų asociacijų kreipimosi į savivaldybę, tik vakar gauti oficialūs atsakymai dėl buhalterijų centralizacijos.

Rašte parašyta, kad klausimas dar bus svarstomas, tikimasi optimalaus resursų valdymo.

Priminta, kad Klaipėdos miesto taryba, atsižvelgdama į „Ernst and Young Baltic“ rekomendacijas dar 2009 m. liepos 23 d., apsisprendė optimizuoti miesto biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą.

„Buhalterinę apskaitą tvarkant centralizuotai, būtų pasiektas didesnis savivaldybės veiklos modernizavimo, apskaitos tvarkymo, veiklos procesų vykdymo ir kontrolės lygis su mažesniais finansiniais, materialiniais ir nematerialiniais ištekliais“, – rašoma atsakyme ugdymo įstaigų asociacijoms.

Kitaip tariant, 5 punktai abstrakčių pamąstymų, kad taip bus geriau.

Klausimai pakibo ore

Dienraštis „Klaipėda“ taip pat raštu kreipėsi į savivaldybę ir pateikė kelis klausimus, kurie domina visą uostamiesčio švietimo bendruomenę.

Kas konkrečiai inicijavo Klaipėdos švietimo įstaigų buhalterijų centralizavimo projektą ir kodėl to prireikė? Kiek šis projektas kainuos ir už kieno lėšas jis bus įgyvendintas? Kokie Klaipėdos švietimo įstaigų buhalterijų centralizavimo (rengėjų nuomone) privalumai ir trūkumai?

Į šiuos klausimus atsakymą pateikusi savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė perdavė savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės nuomonę, jog „procesas vyksta, analizuojami projekto trūkumai ir privalumai. Pasak direktorės, visiškai nebūtinai turi būti priimtas sprendimas centralizuoti įstaigų buhalterijas. Jei darbo grupei pasirodys, kad jis netinkamas, bus ieškoma kitų būdų. Pirmiausia apsisprendimas bus pateiktas Kolegijai, o ji jau nurodys gaires, kuria linkme eiti“.