Uostamiesčio politikai suabejojo piliavietės bokšto būtinybe

Ketina prašyti pinigų

Uostamiesčio politikams siūloma pritarti kreiptis į valstybę ir prašyti finansuoti Klaipėdos pilies bei bastionų komplekso restauravimo antrąjį etapą – pilies didžiojo bokšto atkūrimą.

Iš valstybės investicijų programos prašoma skirti 50 proc. projekto vertės, kuri preliminariai siekia 1,5 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė aiškino, kad šiuo metu yra rengiamas bokšto atstatymo techninis projektas.

Šiemet jis turėtų būti baigtas, ir gautas statybos leidimas.

Projektą rengia įmonė "Uostamiesčio projektai".

Įgyvendinti projektą numatoma 2022–2023 m.

Naudotų šiuolaikines medžiagas

E.Jurkevičienės teigimu, pagal kiek anksčiau parengtą galimybių studiją, piliavietės raida iki viso pilies atstatymo buvo sudėliota etapais.

Buvo surengta ir konferencija, kurioje aiškintasi, ar toks objektas būtų patrauklus verslui ir ar jis sutiktų prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

Tačiau didesnio susidomėjimo nebuvo, todėl nuspręsta apsiriboti bokšto atkūrimu, bet jį atstatyti taip, kad jis netrukdytų, jeigu ateityje būtų ambicijų atkurti pilį.

"Jis projektuojamas pagal išlikusius brėžinius, kad toliau būtų galima prie jo jungti atskirus korpusus ir eiti pilies atkūrimo keliu, jeigu kažkada tokie sprendimai būtų priimti", – dėstė E.Jurkevičienė.

Anot jo, bokštui būtų naudojamos šiuolaikinės medžiagos.

Sukėlė abejonių

Šiomis dienomis bokšto klausimą svarstė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Nors siūlymui buvo pritarta, jį palaikė ne visi politikai.

Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė sakė, kad, planuojant piliavietės raidą, pirmiausia buvo numatyta atkurti kurtinas.

"Manau, mes nuėjome ne tuo keliu. Kaip buvo pagal detalųjį planą viskas sudėliota, taip ir turėjo būti vykdoma. Pirmiausia turėjo būti atkurti pylimai. Kol nėra įveiklinimo poreikio, nereikėjo imtis tų darbų. Todėl susilaikysiu nuo pritarimo. Nors iš principo piliavietės atkūrimas Klaipėdai yra labai reikšmingas dalykas", – savo poziciją dėstė J.Simonavičiūtė.

Anot pirmininkės, šiuo metu pasirinktas kelias nėra tikras bokšto atkūrimas.

"Mano galva, vertybės yra tai, ką mes atkuriame, o ne tai, ką pastatome naują. Todėl šiandien bokštas yra iš piršto laužiamas", – dėstė politikė.

Komiteto narys Viktoras Senčila taip pat pritarė, kad dėl bokšto atkūrimo kyla nemažai klausimų.

Žingsnis į ateitį

Politikė Alina Velykienė teigė, kad Klaipėdos senamiesčiui trūksta patrauklių objektų, tad atstatyti bokštą vertėtų.

Projektą palaikyti ragino ir komiteto narė Elida Mantulova.

"Pilis istoriškai mums turi duoti tiek ir vertikales, tiek akcentą, miesto simbolį, kurio, ko gero, ieškome ne vieną dešimtmetį, bet savo turiniu ji turi atlikti visiškai kitas šiuolaikines funkcijas, todėl, mano manymu, tai yra labai geras projektas, kuriuo mes einame į tą ateitį", – poziciją dėstė politikė.

Bokšto atstatymą teigė palaikantis ir komiteto narys Andrius Petraitis.