Miesto tarybos prašoma patvirtinti kvotą, kiek žmonių biudžetinė įstaiga galėtų suteikti pagalbą 2019-aisiais. Siūloma, kad šis skaičius siektų ne daugiau 20.

Tokia pati kvota buvo ir pastaruosius porą metų.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė atkreipė dėmesį, kad nėra didesnio poreikio.

"Prašome tvirtinti tą patį – iki 20 vietų skaičių, nes niekada nebuvo poreikio viršyti tos kvotos", – situaciją apibendrino A.Liesytė.

Šiemet tik šeši žmonės iš Ukrainos gavo prieglobstį Klaipėdoje.

"Matyt, nesame kitiems patrauklus miestas", – Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje išvadas darė Rimantas Taraškevičius.

"Visoje Lietuvoje jų mažai", – pridūrė A.Liesytė.

Daugumos į Klaipėdą atvykusių ukrainiečių giminaičiai jau čia gyvena. Šie padeda jiems susirasti darbą. Integracija vyksta gana sklandžiai, nes užsieniečiai moka rusų kalbą, kuri Lietuvoje dar vis vartojama.

Socialinė pagalba pabėgėliams finansuojama valstybės lėšomis, tačiau, panašu, tuoj neliks kuo rūpintis. Didžioji dalis – apie 70 proc. šių migrantų išvyko iš Lietuvos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2015-ųjų gruodžio, kada į Lietuvą dėl Europą ištikusios migracijos krizės buvo perkelta pirmoji pabėgėlių šeima, į šalį atvyko 468 asmenys, o išvykti jau suspėjo apie 340 žmonių.

Šiuo metu fiksuojamas itin ryškus atvykstančių pabėgėlių srautų sumažėjimas.

Dauguma šių migrantų nuo pat pradžių deklaravo norintys vykti gyventi į Skandinavijos šalis arba Vokietiją, nes ten jau įsikūrę jų giminės.