Klaipėdiečius į turgų vilioja visoje prekyvietės teritorijoje tvyrantis stintų kvapas. Tiesa, pačios stintos nepigios – už didelių žuvų kilogramą prašoma 9,99 euro, mažesnės parduodamos po 7,99 euro.

Kainos šoko į viršų

"Jei prieš Naujus metus ir buvo stintų, tai tokio kvapo tikrai nebuvo. Ne tik šaldytų tuomet buvo, prekiavo ir šviežiomis, bet taip skaniai tikrai nekvepėjo. Dabar jau visas turgus kvepia", – džiaugėsi Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.

Tuoj stintų kainos sustos, nes jų tiesiog niekas nebepirks labai brangiai. Stintos jau brangesnės nei lašišos. O lašišos dar ir skanesnės.

Juodkrantėje pirkėjams stintos siūlomos po 7,5 euro už kilogramą.

Prieš Naujuosius stintų kilogramas Klaipėdoje kainavo 7 eurus. Šių žuvų kainos veikiausiai šovė į viršų dėl to, kad nėra pasiūlos.

"Kainą lemia pasiūla. Praėjusį savaitgalį vyrai iš Kauno važiavo gaudyti stintų. Pagavo šešias. Paskui ledonešis prasidėjo, ir viskas baigėsi", – spėjo Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Stintos brangesnės už lašišas?

Dėl nepalankių orų ne itin gausiais laimikiais galėjo pasigirti ir priekrantės žvejai.

"Nėra stintų. Kai visi nori, o pasiūlos nėra, tą, ką turi, parduodi labai brangiai. Tai jau kasdienybė. Tuoj stintų kainos sustos, nes jų tiesiog niekas nebepirks labai brangiai. Stintos jau brangesnės nei lašišos. O lašišos dar ir skanesnės. Stintos tuojau bus kaip egzotinis, gurmanų pasmaguriavimo produktas. Valgysime jas kaip austres", – svarstė R.Dailidė.

Vis dėlto biologas ramino, kad šį sezoną stintų klaipėdiečiai veikiausiai dar ragaus.

"Ateis laikas, kai pradės jas gausiau gaudyti. Kainos kris, nes jei pagaus daugiau, jas reikės greitai realizuoti. Šviežių žuvų realizacija, jei jos nelaikomos lede, turi vykti per 4–5 valandas. Jei žuvys laikomos lede, jas galima pardavinėti kelias dienas", – pasakojo R.Dailidė.

Remigijus Dailidė: stintos jau brangesnės nei lašišos.

Stebi populiacijos pokyčius

Biologas įsitikinęs, kad stintų populiacija po truputį mažėja.

"Kai jų buvo daug, visi žinojo, kad stintų visi pavalgys. Dabar jų yra kur kas mažiau. Žvejyba priklausys nuo to, koks bus pavasaris, kaip formuosis potvyniai. Ne kartą stintos yra išneršusios ties Latvija ir jų pulkai mūsų krantų taip ir nepasiekdavo. Tačiau buvo atvejų, kai šaltomis žiemomis tie pulkai nukeliaudavo iki Vokietijos krantų", – prisiminė biologas.

Kai jų buvo daug, visi žinojo, kad stintų visi pavalgys. Dabar jų yra kur kas mažiau.

Stintoms nėra būtina sugrįžti į nerštavietes neršto metu.

"Joms nėra būtina geolokacija, jos neršia ten, kur tinkamos sąlygos. Stintų valgysime tiek, kiek jų bus. O gal ir neragausime šiemet. Tam, kad taip neatsitiktų, nereikėtų gaudyti neršto metu. Tuomet jų daugiau ir būtų", – kalbėjo R.Dailidė.

Jūrų muziejaus biologas ne pirmą kartą užsimena apie mažėjančią stintų populiaciją, tačiau kol kas aplinkosaugininkai šia tema tyli.

"Pas mus viskas juda pašalusio vėžlio žingsniu. Ten, viršuje, nelabai kam rūpi ta gamta. Dažniausiai iniciatyvos apie tai, kad kurią nors žmogaus veiklą vertėtų riboti, ateina iš apačios. Bet valdžia galvoja, kad visko yra per akis", – nuomonę išsakė R.Dailidė.