Uostamiestyje Holokausto aukos

Šią svarbią dieną paminėti atvyko ne tik Klaipėdos žydų bendruomenės nariai, bet ir uostamiesčio savivaldybės atstovai Arvydas Cesiulis ir Arvydas Vaitkus bei moksleiviai iš „Baltijos“, „Ąžuolyno“ ir „Aukuro“ gimnazijų.

Kadangi žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis išvykęs į užsienį, bendruomenės vardu žodį tarė žydų šeštadieninės mokyklos vadovė Larisa Eilenkrig.

„Tai, kad jūs esate čia įrodo, kad ši diena svarbi ne tik mums, žydams, bet ir visų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonėms. Holokaustas – tai ne vienos tautos, šalies, o pasaulinio masto tragedija. Mūsų pareiga – daryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė mokyklos vadovė.

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas

Mero pavaduotojas A. Cesiulis perdavė linkėjimus nuo mero Vytauto Grubliausko ir priminė, kad jau praėjo 80 metų nuo Vilniaus geto sunaikinimo.

Taip pat nevalia nepamiršti, kad nuo 1941 iki 1945-ųjų Lietuvoje buvo daugybė analogiškų vietų, kuriose buvo naikinami žydai.

„Palinkėčiau mokėti išgyventi tokius dalykus, juos priimti kaip tikrą duotybę, gyvenimo palydovą. Ne tik džiaugsmas, laimė ar sėkmė lemia žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir mokėjimas užjausti, prisiminti“, – teigė mero pavaduotojas.

Po išsakytų žodžių, moksleiviai pasidalino jautriomis eilėmis bei dainomis, o minėjimo pabaigoje visi susirinkusieji pagerbė žuvusiuosius, padėdami po akmenėlį prie Atminimo sienos.

Pasak istorikų, nacių okupuotoje Lietuvoje buvo beveik visiškai išnaikinti čia gyvenę žydai. Iš maždaug 200 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyta didžioji jų dalis.

Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.

Šiame straipsnyje:

holokaustas

minėjimas

Klaipėda