Be sukauptų grynųjų pinigų, degalų, maisto, vandens, gyventojams dar reikia žinoti, kur slėptis, jeigu prasidėtų priešų antskrydžiai ar raketų atakos.

Uostamiesčio daugiabučių namų kiemuose dar galima pamatyti žole apželdintus sovietmečio slėptuvių kauburius su sumontuotais ventiliacijos kaminukais.

Tačiau realiai slėptuvių, kuriose būtų galima prisiglausti bombardavimo atveju, Klaipėdoje nėra, o tos, kurios buvo įrengtos sovietmečiu, ruošiantis atominiam karui, nebėra tinkamos naudoti.

Savivaldybės sąraše yra 40 slėptuvių, iš jų viena skirta savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijos centro veiklai (Dubysos g. 39A), o kitos priklauso ūkio subjektams.

Atskiros slėptuvės, skirtos tik gyventojams, iki šiol numatytos nebuvo.

Atlikus esamų civilinės saugos slėptuvių apžiūrą, paaiškėjo, kad prasčiausia yra municipalinės slėptuvės būklė.

"Tragedija buvo Dubysos gatvėje, toje slėptuvėje, kuri mums priklauso", – darbo grupės pasitarime neslėpė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Tik viena iš visų slėptuvių priklauso savivaldybei, kitos – įvairioms įmonėms.

Tačiau po patikrinimo paaiškėjo, kad nė viena jų, ne tik priklausančia savivaldybei, praktiškai naudotis nebūtų galima.

Pasitarime nuspręsta kreiptis į ekspertus, kurie įvertintų ir parengtų slėptuvių techninį projektą, kad po to jas kuo skubiau galima būtų bent minimaliai sutvarkyti: įrengti vandentiekį, kanalizaciją ir elektrą.