Komentarai dėl perkėlos griovimo
Geriausias pavyzdys – šiuo metu Klaipėdos uoste griaunama buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūra Smeltės pusiasalyje.
Didelių gelžbetoninių jūrų perkėlos tiltų, atramų, o ypač betoninių sienų ar padų išmontavimas vyko ir vyksta itin sunkiai. Sovietmečiu statytoje perkėloje negailėta cemento, buvo sudėti stori armatūros strypai.
Kai kuriuose socialiniuose tinkluose buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos griovimas palydimas įvairiausiais komentarais. Kai kurie mano, kad Lietuva liksianti plika ir basa. Yra manančių, kad, keičiantis laivams, kroviniams, būtina naujomis technologijomis keisti tai, kas sena.
Nedaug kas žino, kad vietoje nugriautos buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos rengiamasi statyti šiuolaikinį vėjo jėgainių terminalą. Šiuo atveju buvusios jūrų perkėlos griovimas visiškai atitinka situaciją, kuri vyksta keičiantis Klaipėdos uoste verslo poreikiams.
Nemuno gatvės valymas
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pateikusi viešą pasiūlymą nugriauti buvusį pramoninį pastatą Nemuno gatvėje, kuris pažymėtas 24 numeriu.
Trijų aukštų pastatas praeityje buvo naudojamas buvusiam okeaninės žvejybos uostui aptarnauti. Dalis pastato buvo naudojama ir kaip kontorų kabinetai, juose yra likusių senų baldų.
Šis pastatas yra vienas iš pastatų kompleksų Nemuno gatvėje, kuriuos Uosto direkcija nusipirko tam, kad juos nugriautų. Dalyje tų pastatų maždaug prieš dešimtmetį dar buvo įvairios tarnybos, tarp jų ir su uosto veikla susijęs muitinės padalinys.
Yra nemažai faktų, kai seni, netgi paveldosaugininkų saugomi pastatai uoste trukdydavo kurti naujus terminalus.
Nugriovus senus pastatus planuojama plėtoti šalia jų esantį uosto geležinkelį.
Šio rajono plėtra numatyta prieš kelerius metus parengtame teritorijos plėtojimo tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiajame plane.
Yra ir vertingų pastatų
Didesni ar mažesni pastatų, tarp jų ir gamybinių, griovimo darbai Klaipėdos uoste vyksta nuolat.
Nauji terminalai vietoje nugriautų senųjų statinių yra atsiradę daugelyje uosto vietų nuo Burių iki Nevėžio gatvės, o gal net ir toliau.
Griauti sovietmečiu pastatytus uosto pastatus galima be jokių problemų, nes jie neturi jūrinio ar architektūrinio paveldo vertės. Problemiškiau yra su uosto pastatais ties Klaipėdos senamiesčiu, iš dalies ir Nemuno gatvėje.
Ten tarpukariu buvo pastatyta nemažai pastatų, kai Klaipėdos uostą 1923 m. perėmė ir iki 1939 m. valdė Lietuvos Respublika. Nemuno gatvėje per tą laikotarpį buvo pastatyti Kauno „Maisto“ bendrovės statiniai su skerdykla, kurių paveldosaugos vertė Lietuvos istorijai yra svarbi.
Nostalgija: buvusi tarptautinė jūrų perkėla neturi jokios paveldosauginės vertės, Klaipėdoje yra žmonių, kurie vis dar prisimena jos statybą XX a. 7 dešimtmetyje. Socialinių tinklų nuotr.
Dalis šių pastatų yra išlikę, nors ir nebenaudojami pagal pirminę paskirtį. Kas su jais bus toliau, parodys laikas.
Yra nemažai faktų, kai seni, netgi paveldosaugininkų saugomi pastatai uoste trukdydavo kurti naujus terminalus. Dalis jų buvo tyliai nugriauti, dalis apleisti stovėjo metų metus, kol patys susmuko. Dalis yra gražiai restauruoti, pritaikyti kitoms, dažniausiai ne gamybinėms reikmėms.
Naujausi komentarai