- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Uosto direkcija buvo valstybės įmonė, jai buvo uždėta pareiga mokėti nemažai kompensacijų, kurios tapo nelogiškos ją akcionavus.
Darė žalą žvejams
Iškilo klausimų, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija toliau turėtų tęsti per daugelį metų suformuotą praktiką, kai ji įvairiems subjektams moka.
Viena iš tokių sričių buvo kompensacijų mokėjimas žvejams už nuostolius, kurie patiriami netekus žvejybos galimybių.
Uosto direkcija buvo įpareigota iš uosto įplaukos kanalo, valant jį, išsiurbtą smėlį pilti į jūros priekrantę. Taip turėjo būti papildomi paplūdimiai.
Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams. Išpylus smėlį būdavo užpilami žuvų maitinimosi rajonai, žuvys kuriam laikui pasitraukdavo. Kol vykdavo smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejai negalėdavo naudotis jiems valstybės skirtais žvejybos barais, turėdavo nuimti pastatytus tinklus.
Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams.
Nesekė europiečių pavyzdžiu
Pradžioje, kai buvo pradėtas vykdyti smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejams kompensacijų niekas nemokėjo. Vėliau nuolat keldami klausimą Žemės ūkio ministerijoje, Vyriausybėje, žvejai išsikovojo, kad tokios kompensacijos būtų mokamos.
Valdžia priėmė lengviausią sprendimą, kad kompensacijas turi mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes į paplūdimius pilamas iš jos akvatorijos iškastas smėlis.
Toks sprendimas nebuvo teisingas. Uosto direkcija iškastą smėlį galėjo į paplūdimius ir nepilti. Ji galėjo išpilti jį į atvirą jūrą, kur nėra žvejybos plotų. Dar geriau būtų buvę, jei iš uosto būtų jį pumpavę kur nors į sausumą ir naudoję jį statyboms. Taip daro nemažai Europos uostų.
Klaipėdos uosto grunto tvarkymo nuostata buvo ir išlieka tokia – švarų išsiurbtą smėlį, daugiausia iš uosto vartų ir išorės akvatorijos, pilti į priekrantę paplūdimiams papildyti. O gilinant uostą iškastą gruntą, įskaitant ir moreninį molį, išplukdyti į sąvartos rajonus atviroje jūroje už 20–30 km nuo Klaipėdos uosto vartų.
Buvo ir dar viena grunto tvarkymo technologija – ypač stipriai užterštą gruntą iš laivų remonto dokų į jūrą nevežti, o tvarkyti Klaipėdoje ir supilti į specialius maišus.
Keis kompensavimo tvarką
Už tą smėlį, kuris būdavo pilamas į priekrantę, Uosto direkcija per dešimtmečius žvejams sumokėjo tūkstantines kompensacijas. Teigiama, kad dalis žvejų džiaugėsi tokia tvarka, nes pinigai buvo garantuoti. Vis labiau nykstant žuvims, pavyzdžiui, menkėms, kai žvejybos laimikiai nuolat mažėjo, kompensacijos už užpilamus plotus daliai žvejų tapo tarsi išsigelbėjimu.
Šiais metais po Uosto direkcijos akcionavimo iškilo klausimas, kodėl Uosto direkcija, tapusi pelno siekiančia bendrove, ir toliau turi kompensuoti žvejams.
Šis klausimas gegužės pradžioje svarstytas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime. Kol kas nenuspręsta, kas toliau mokės kompensacijas žvejams už smėliu užpilamus žvejybos plotus. Tam, kad tokia kompensavimo tvarka iš Uosto direkcijos būtų perduota kažkam kitam, būtina keisti Žuvininkystės įstatymo vieną iš straipsnių.
Kad Uosto direkcijai uždėta kompensavimo žvejams prievolė būtų nuimta, labiausiai yra suinteresuota Susisiekimo ministerija. Ji jau pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymą, kaip reikėtų keisti Žuvininkystės įstatymą, kad prievolė mokėti kompensacijas žvejams būtų nuimta nuo Uosto direkcijos. Kol šis klausimas bus teisiškai sprendžiamas, pasiektas susitarimas, kad Uosto direkcija dar mokės kompensacijas žvejams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gydytojų artroskopuotojų konferencija išsiskyrė dalyvių gausa
Pasisėmę žinių ir sužavėti aukštu profesionalumu – su tokiomis nuotaikomis po konferencijos skirstėsi iš įvairių Europos šalių į uostamiestį susirinkę gydytojai ortopedai-traumatologai. 18-oji tarptautinė Baltijos artro...
-
Krūtis tausojančio gydymo aktualijos – iš pirmų lūpų
„Kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga“, – pastebi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirminink...
-
Klaipėda vėl vertins galimybę statyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną13
Klaipėda dar kartą vertins 15 tūkst. vietų futbolo stadiono statybų galimybės – tyrimą už 46 tūkst. eurų atliks bendrovės įmonės „Bauland“ ir „Newsec advisers LT“. ...
-
Klaipėdos centre – briedis17
Prasidėjus rudeninei miško žvėrių migracijai sekmadienio vakarą Klaipėdos centre pasirodė miško galiūnas briedis. ...
-
Ruošiamasi toliau atnaujinti Kuršių nerijos dviračių taką9
Likusias Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos atkarpas ruošiamasi sutvarkyti 2024 metais, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). ...
-
Lygė Drevernoje – ypatinga tradicija1
Paminėti rudens lygiadienį klaipėdiečiai vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną, kur kūrybingi žmonės pasistengia šventę nuspalvinti daugybe naujų patirčių. Taip šiame pamario miestelyje ir šiemet ats...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria10
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...
-
Klaipėdoje – drakonų valčių ralis
Minint Pasaulinę jūros dieną šeštadienį Klaipėdoje rengiamos unikalios drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“. ...
-
Pasaulinei širdies dienai paminėti Klaipėdos medikai rengia dviračių žygį1
Pasaulinei širdies dienai paminėti sekmadienį Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai rengia dviračių žygį. ...
-
Švaresniam uostamiesčio orui – pušynėlis šalia „Klaipėdos paslaugų“ teritorijos1
Europos judumo savaitė, diena be automobilio ir kitos panašios akcijos mums primena, kad turėtume kuo rečiau naudotis iškastiniu kuru varomomis transporto priemonėmis ir daugiau judėti pėsčiomis, dviračiais, bei keisti savo įpročius, ka...