Vis dažniau pastebima trintis tarp Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės, kuri susijusi su strateginiais uosto vystymo planais. Vis dažniau uostui siūloma strateginius klausimus spręsti tiesiogiai miesto taryboje.

Uostų madas diktuoja kiti

Direkcija pristatinėjo laivybos kanalo gilinimo iki 17-17,5 metro ir platinimo iki 180-200 metrų vizijas. Tai leistų priimti iki 365 metrų ilgio, iki 54 metrų pločio laivus.

"Keliame naują strateginį tikslą – pasiekti parametrus, kad uostas galėtų priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą", – aiškino Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Papildomai 10-12 laipsnių būtų pasukti uosto vartai pertvarkant molus. Taip pat būtų sutvirtinamas Kuršių nerijos krantas. Jo griūtys, vadinamosios erozijos, kai kuriose vietose ties Kiaulės Nugara jau pastebėtos. Šiuo metu jau rengiama techninė užduotis dėl Kuršių nerijos kranto povandeninių šlaitų tvirtinimo. Darbai turėtų būti atlikti iki 2019 metų.

Susitikimuose su Olandijos ir Vokietijos projektuotojais kalbamasi apie uosto vartų pertvarkymus. Bus skelbiamas projektinių siūlymų konkursas. Pradedama rengti techninė užduotis dėl uosto gilinimo iki 17–17,5 metro iki Kiaulės Nugaros ir Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro.

Tai reiškia, kad uoste artimiausiais metais bus daug ir didelių statybų. Per milijardą litų kainuosiantys uosto pritaikymai 17-17,5 metro gyliui vyktų 5–7 metus.
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui nesuprantama, kodėl reikia pertvarkyti uosto vartus.

"Kodėl anksčiau projektuojant vartus nebuvo atsižvelgta į pavojus, apie kuriuos dabar kalbama? Susidaro įspūdis, kad specialistai uoste patvirtina projektus, o praėjus 10–15 metų pasako, kad šie netinkami ir vėl raito parašus ant naujų dokumentų", – stebėjosi V.Grubliauskas.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tvirtino, kad gyvenimas nestovi vietoje. Šiemet į uostą įplaukė 317 metrų ilgio laivas ir apie tai prieš 10 metų buvo galima tik svajoti.

Klaipėdos uosto vartų konfigūracija daugiau nei šimtmetį nebuvo keista. Jūrų krovinių kompanijos "Bega" vadovas Aloyzas Kuzmarskis prisiminė, kad toks pietinis molas, kaip šiandien, užfiksuotas praėjusio šimtmečio pradžios nuotraukoje – joje matyti tik ant jo įrengti bėgiai.

Padėkojęs už istorijos pamokėlę, V.Grubliauskas toliau aiškinosi uosto gilinimo niuansus.

"Kodėl iš pat pradžių uoste buvo gilinama iki 14,5 metro, o ne iki 17 metrų, jei toks gylis uostui ypač svarbus?" –
klausė meras.

"Uostų vystymo tendencijos yra pakopinės. Taip daroma visuose pasaulio uostuose. Taip elgiasi ir Klaipėdos uosto direkcija. 2011 metais, kai dėl krizės buvo smarkiai išaugęs žaliavų eksportas, Klaipėdos uostas pasiekė 36 mln. tonų krovą. Jautėsi, kad išoriniame reide stoviniuoja dalis laivų, negali laiku įplaukti į uostą. Turime vystyti uostą taip, kad kylant krovai, laivų prastovų nebūtų. Nesugebėjimas žvelgti į priekį būtų nusikalstamas", – pastebėjo A.Vaitkus.

Jo teigimu, jau įvedant SGD laivus, buvo viršyti šiandieninio uosto galimybių parametrai. Šie laivai sėkmingai vedami tik pasirinkus tinkamas oro sąlygas ir profesionalių uosto navigatorių dėka.

"Dirbame tam, kad Klaipėdos uostas būtų klestintis. Deja, madas diktuoja ne norai ar pageidavimai, o pasaulinės tendencijos. 2015 metais pagal naujus parametrus pradės veikti Panamos kanalas, ir krovinius gabenančių didelių laivų dar padaugės", – akcentavo A.Vaitkus.

Kas rengs projektus?

Su ateityje numatomu krovos didėjimu susijęs ir pietinės uosto dalies išvažiavimo kelių tinklo pertvarkymas. Direkcija pateikė planą krovinių srautus gabenamus automobiliais iš "Klaipėdos Smeltės" konteinerių paskirstymo centro nukreipti Nemuno, Nevėžio, Senosios Minijos ir Smiltelės gatvėmis į pietinį aplinkkelį, kurį planuojama įrengti. Taip būtų nuo Sulupės ir Kalnupės gatvių nuimtas taršus ir triukšmingas krovinių srautas. Uosto direkcija pradžioje siūlo įrengti dviejų eismo juostų išvažiavimą. Po to kitame etape būtų rengiama papildoma trečia eismo juosta. Iš karto įrengti trečios juostos nepavyktų, nes tam trukdo Nemuno gatvės geležinkelis, kitose vietose reikėtų griauti dalį pastatų.

Visų minėtų gatvių savininkė yra Klaipėdos savivaldybė. Jai ir siūloma imtis iniciatyvos rengti tų gatvių pertvarkymo projektus. Uosto direkcija įsipareigoja sumokėti už projektų rengimą, gatvių pertvarkymą, gyventojų iškeldinimą.

Pasiremta Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos pertvarkymo analogija, kur dokumentus rengė savivaldybė, o projekto įgyvendinimą finansavo Uosto direkcija.

Pastebėjęs, kad Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos pertvarkymą savivaldybė rengė "sukandusi dantis", Klaipėdos meras V.Grubliauskas teigė nebenorėtų to kartoti, nes tam neturi specialistų. Skiriasi požiūriai į pasirengimo rekonstruoti gatves terminus. Uosto direkcija norėtų, kad dviejų eismo juostų gatvių rekonstrukcijos projektas būtų parengtas iki 2016-ųjų, o darbai atlikti iki 2018 metų.

V.Grubliauskas mano, kad tokie terminai nerealūs. Pridėjus jo siūlomą trečią juostą dokumentai galėtų būti parengti iki 2019-ųjų, o rekonstrukcija atlikta iki 2021 metų.
V.Grubliausko nuomone, jei projektus rengtų pati Uosto direkcija, ji tai sugebėtų padaryti greičiau. Direkcijos vadovybės pozicija – kad savivaldybė projektus parengtų greičiau, nes tai darytų jai priklausančioje teritorijoje.

"Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška priminė, kad jau prieš dešimtmetį siūlęs kroviniams gabenti pritaikyti Nevėžio gatvę. Ginčai dėl to tebevyksta iki šiol.

V.Grubliauskas nenorėtų prisiimti atsakomybę už uostui svarbių gatvių pritaikymą gabenti krovinius. Jis tai permeta savivaldybės tarybai.

A.Vaitkus aiškino, kad su visomis savivaldybės tarybos frakcijomis buvo susitikęs, pristatė uosto pietinio transporto srauto pertvarkymo schemas ir pastabų nesulaukė.

Aistros dėl neįvykdyto susitarimo

Dar aštresnis nesutarimas tarp uosto ir miesto iškyla dėl uosto piečiausios dalies vystymo.

2005 metais Uosto direkcija ir savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo uostui buvo perduota senoji valčių prieplauka prie Smeltės pusiasalio. Už ją direkcija įsipareigojo pastatyti naują pramoginių laivų prieplauką prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.

2011 metais, kai Uosto direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas, buvo parengti naujosios prieplaukos statybos dokumentai, pasirinktas rangovas, pasirašyta sutartis. Statyba nepradėta, aiškinta, kad ją sustabdė Seimo priimtas sprendimas nusavinti 50 proc. valstybės įmonių pelno.

Šiandien nebeaišku: gerai ar blogai, kad nebuvo pradėta statyti nauja prieplauka. 2014 metais atlikus jos dokumentų vertinimą paaiškėjo, kad pastatyta prieplauka būtų kėlusi problemų. Seklus maždaug 800 metrų ilgio jos laivybos kanalas būtų nuolat užnešamas. Kasmet kanalui valyti būtų reikėję nuo 1,5 iki 2 mln. litų. Kas būtų skyręs pinigus? Direkcija turinti įsipareigojimą tik pastatyti prieplauką, bet ne ją eksploatuoti.

Uosto tarybos posėdyje A.Kamarauskas pasiūlė iš esmės beveik toje pačioje vietoje įrengti mažųjų laivų prieplauką, turinčią kitokią vartų konfigūraciją. Būtų suformuoti vadinamieji pietiniai uosto vartai. Jų viduje apsaugota nuo nešmenų iš Kuršių marių ir atsidurtų pramoginių laivų prieplauka. Įplauka į ją būtų palei keltų krantines tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros. Valyti akvatorijos nereikėtų, nes ji būtų apsaugota nuo nešmenų.

Bet tokiu atveju gerokai nusikeltų Pramoginio uostelio statybos terminai. A.Kamarauskas išdėstė, kad iki 2015 metų būtų parengta uosto pietinių vartų koncepcija, iki 2017 metų – pakoreguotas uosto bendrasis planas, iki 2018-ųjų parengti uostelio statybos dokumentai. Pats uostelis statomas 2019-aisiais naudojantis 2014–2020
metų ES parama.

Norint vykdyti tokius pertvarkymus, Uosto direkcija pasiūlė nutraukti sutartis su uostelio statybos rangovu. Su savivaldybe siūloma pasirašyti naują susitarimą dėl mažųjų laivų uostelio statybos.

Klaipėdos merui V.Grubliauskui kilo abejonių – o ką daryti su senąja sutartimi. Galbūt netgi įžvelgiama slaptas kėslas – nusikratyti miestui duoto įsipareigojimo pastatyti pramoginių laivų prieplauką mainais už senąją valčių prieplauką?

"Ne mes, o savivaldybės administratorė pasiūlė pasirašyti naują susitarimą. Aplinkybės yra pasikeitusios. Šiandieninė Uosto direkcijos komanda suprato, kad padaryta klaida. Už tai jai tik pliusas. Visi gyvenime klysta. Mes siūlome nedaryti žalos valstybei, bet, neatsisakant įsipareigojimo savivaldybei, projektą vykdyti kitaip, visapusiškai naudingai ir uostui, ir miestui", – replikavo A.Vaitkus.

Jo nuomone, atsakomybę nepastatytos pramoginių laivų prieplaukos turėtų nešti tas, kas pasirašė sutartį su rangovu statyti prieplauką, kuri būtų neveikusi ir stojusi vienon greton su Šventosios uostu.

Dėl valčių prieplaukos pokyčių Uosto direkcijai taip pat teks kalbėti miesto taryboje. Klaipėdos merui baiminantis, kad direkcija gali "išdurti", juristai turėtų siūlyti galimus kitokius variantus. Vienas iš jų – nenutraukti senosios sutarties, o ją papildyti pagal pasikeitusias aplinkybes.

Bet sprendimai gali būti ir apsunkinti. Savivaldybė direkcijai pateikė pretenziją dėl nuostolių, kurie susiję sustabdžius Pramoginių laivų prieplaukos statybą. Prašoma kompensuoti kelių milijonų litų nuostolius.