Įteisina paplūdimių papildymą

Oficialiai Vyriausybė įteisins, kad Klaipėdos jūrų uosto išorinio kanalo nuo minus antro iki minus dvidešimt antro piketo sąnašos būtų pilamos į Melnragės ir Girulių priekrantę. Jau parengtas šio Vyriausybės nutarimo projektas.

Į vandenį 2–5 metrų gylyje supiltą smėlį jūros bangos plautų į krantą. Taip būtų nuolat smėliu papildomi paplūdimiai, atstatomi kopagūbriai, iki kurių, tikėtina, per audras taip pat būtų išmetamas smėlis.

Išskirtiniais atvejais smėlį iš Klaipėdos uosto kanalo planuojama naudoti ir kitiems Lietuvos pajūrio paplūdimiams bei kopagūbriams atstatyti. Tai reiškia, kad smėlis iš Klaipėdos uosto, esant reikalui, galėtų būti plukdomas ir į Palangos paplūdimių zoną.

Palangos paplūdimiams Klaipėdos uosto smėlio gali ir neprireikti. Jei Šventojoje būtų atstatomas uostas su vadinamuoju avanuostu arba į jūrą iškištu uostu, prie jo, tikėtina, taip pat kauptųsi švarus smėlis, kuris galėtų būti gabenamas į Palangos paplūdimių zoną.

Praeityje, kai Palangos paplūdimiai po audrų sezono būdavo tragiškai nuplauti, jiems atstatyti smėlis buvo kasamas ir iš pačios jūros dugno. Jūroje netoli Palangos yra natūralūs smėlio klodai.

Istorija: smėlį Šventosios uoste yra kasęs nedidelis laivas „Krabis“ iš kaimyninės Latvijos. / V. Matučio nuotr.

Grįžtų prie savos žemsiurbės

Dėl Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalo smėlio panaudojimo yra keletas niuansų. Tam, kad būtų išvalytas laivybos kanalas išpilant smėlį į sąvartyno rajoną, jūroje užtenka paprastos žemsiurbės ir smėlį išgabenančios baržos.

Lietuva tokios technikos neturi, bet ją turi kaimyninė Latvija. Galime prisiminti, kad 2011 m., kai Šventojoje, kai buvo nuspręsta atidaryti uostą be molų, gilinimo darbus atliko Latvijos hidrotechnikų žemkasės, tarp jų ir „Krabis“.

Gaila, kad taip atkurtas Šventosios uostas gyvavo tik kelias paras, kai vyko oficialus jo atidarymas. Po to Šventosios kanalas vėl buvo užneštas tarsi įspėjant valdininkus, kad ką nors darant prie jūros reikia turėti elementarų supratimą.

Kai smėlis iš Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalo bus naudojamas paplūdimiams, turės būti samdomi specialūs laivai, kurie jį išpurkštų į reikiamą priekrantės vietą. Lietuvoje tokių laivų nėra. Juos tektų samdyti iš Vakarų Europos šalių.

Tokio laivo atvykimas į Klaipėdą kainuoja brangiai. Vien laivo dislokacinės išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. eurų.

Paplūdimių pildymas smėliu tarsi taptų nauju Uosto direkcijos verslu. Už tai jai kaip akcinei bendrovei turėtų būti papildomai mokama. Vyriausybei oficialiai įteisinus paplūdimių pildymą smėliu, kitas žingsnis greičiausiai bus toks, kad tam bus skirti fondų ar netgi valstybės biudžeto pinigai.

Gal bėgant laikui bus nuspręsta, kad neverta paplūdimių pildymui smėliu samdyti laivų iš Vakarų Europos kompanijų, o naudingiau patiems įsigyti specializuotą žemsiurbę. Tokių planų Klaipėdos uoste jau yra buvę, bet jie atidėti, nes tokio laivo statyba kainuoja keliasdešimt milijonų eurų.

Gal bus nuspręsta, kad neverta paplūdimių pildymui smėliu samdyti laivų iš Vakarų Europos kompanijų, o naudingiau patiems įsigyti specializuotą žemsiurbę.

Jūroje pradingęs gruntas

Kita nuostata, kurią rengiasi įteisinti Vyriausybė, bus grunto panaudojimas paties uosto statyboms.

Ši nuostata iš esmės orientuotą į vieną galimą ateities Klaipėdos uosto objektą. Įrengiant pietinius Klaipėdos uosto vartus Kuršių marių dalyje prie Kiaulės Nugaros rengiamasi suformuoti apie 100 hektarų krovos plotą.

Iki šiol Klaipėdos uoste nebuvo naudojamas iškastas gruntas naujoms teritorijoms formuoti, nes tokių beveik nebuvo. Neskaitant to, kad kai kur po metrą kitą buvo pratęstos krantinės kalant polius šalia senųjų arba išlyginant akvatoriją prie krantinių. Beveik visais atvejais gruntas į formuojamas naujų krantinių dalis buvo vežamas iš aplinkinių karjerų.

Iš uosto iškastas gruntas buvo pilamas į sąvartyną jūroje (tai daroma iki šiol), kuris yra maždaug už 30–40 kilometrų. Nenuostabu, kad iš dalies ir dėl to Klaipėdos uosto gilinimo įkainiai būdavo vieni didžiausių regione.

Dauguma regiono uostų jau seniai išmoko, kad iš uosto iškastą gruntą galima naudoti naujoms teritorijoms tame pačiame uoste formuoti. Teigiamu pavyzdžiu galėtų būti Lenkijos Gdansko ir Gdynės uostai, kur iš vietinio grunto Gdansko įlankoje formuojami arba rengiamasi formuoti vis naujas uosto veiklos teritorijas.