"Apgailėtinas ir nenuoširdus"

Frakcijų atstovai vieningai nutarė, kad yra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką.

"Komisija vieningai priėmė sprendimą kreiptis į tarybą, kad ši ieškotų galimybių kreiptis į administracinį teismą", – sakė Algirdas Grublys.

Raštiškas V. Titovo atsakymas komisijos narių neįtikino.

"Apgailestauju dėl jo teksto. Jo atsakymas man atrodo apgailėtinas ir nenuoširdus. Jis nesigaili dėl to, ką padarė, tiesiog konstatuota įvairius faktus, teisinasi ir panašiai. Tai nebuvo nuoširdus bendravimas su komisija ir kolegomis. Tai – tiesiog "atsirašymas", – įsitikinęs A. Grublys.

Pašnekovas tokį V. Titovo elgesį pavadino provokacija, kuri nėra naudinga Lietuvai.

"Manau, viena iš nedraugiškų valstybių naudojasi šia situacija ir toliau gilina nesutarimus", – sakė A. Grublys.

Komisija sulaukė priekaištų

Komisijos pirmininkas, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, rankoje laikydamas 1991-ųjų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimo kopiją, citavo dokumentą. 

"Jame aiškiai parašyta, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo neteisėtai represuotas ir yra nekaltas. V. Titovo pareiškimas tikrai nesuartino bendruomenės, o atvirkščiai – įmetė kibirkštį, dėl kurios mes pradedame vieni į kitus įtariai žiūrėti. Politikas savo veikla turi nedaryti veiksmų, kurie gali kiršinti visuomenę ir kelti įtampą", – komentavo A. Šulcas.

Vicemero teigimu, komisija patyrė nemenką spaudimą. Buvo sulaukta prašymų stabdyti apkaltos procesą, įvairaus pobūdžio laiškų iš palaikančiųjų V. Titovą. Taip pat priekaištauta, kad komisija dirbo už uždarų durų.

"Nustebino advokatės prašymas nutraukti apkaltos procesą dėl to, kad tuo pat metu vyksta baudžiamoji byla. Jei V. Titovas savo paaiškinime nerodo jokio apgailestavimo, kad galbūt netyčia kažką įžeidė, tai jo advokatės raštuose teigiama, kad V. Titovas labai apgailestauja", – stebėjosi komisijos pirmininkas.

Komisija konstatavo, kad Lietuvos partizanų vado atminimą apjuodinęs V. Titovas nepagrįstai remiasi 1957-ųjų Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos nuosprendyje nurodytais duomenimis ir ignoruoja kitus priimtus teismų sprendimus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Ramanausko-Vanago nuopelnai Lietuvai buvo įvertinti, taip pat pripažinta, kad jis buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas.

Komisija savo išvadas pateiks savivaldybės tarybai, kuri rugsėjį rinksis du kartus ir nuspręs dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Tik šis gali nustatyti, V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką, ar ne.

Remiasi žmonių liudijimais

Pats V. Titovas nė neketina laisva valia pasitraukti iš tarybos nario pareigų.

Jis aiškino nieko nežinąs apie 1991-ųjų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, esą nei V. Titovas, nei jo advokatė neranda šio dokumento internete.

"Man nesuprantama, kurioje vietoje aš pažeidžiau priesaiką. Pateikiau komisijai 37 lapų medžiagą, kurioje yra daug žmonių liudijimų. Dabar būtų teisingiausia sustabdyti apkaltos procesą ir kreiptis į prokuratūrą dėl mūsų turimos medžiagos", – aiškino pašnekovas.

Esą visi žmonės turi teisę kalbėti, reikšti nuomonę ir laisvai uždavinėti klausimus. Ką nors įžeisti politikas esą nė neketino.

Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateiks išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą jis neteks įgaliojimų.

V. Titovas teigė, kad kalbėdamas apie partizanų vadą rėmėsi sovietų teismo duomenimis ir jaučiasi persekiojamas už savo pareikštą nuomonę.