Uostamiesčio centre nekilnojamojo turto įsigijęs vilnietis Vytautas Ūsas negali naudotis savo nuosavybe – prie jos vyro neprileidžia daugiabučio namo bendraturčiai. Verslininkas net neabejojo, jog viena priežasčių, kodėl nepavyksta geranoriškai bendrauti su klaipėdiečiais, yra jo giminystė su pedofilijos skandale linksniuotu jau mirusiu Andriumi Ūsu.

Už rūsį – 15 tūkst. litų

V.Ūsas Vytauto gatvės 10 name esančias 26,26 kv. metro ploto rūsio patalpas įsigijo maždaug prieš metus. Jos buvo parduodamos iš varžytinių, nes priklausė vienai namo gyventojai, kuri turėjo daug skolų.

Nors rūsio patalpų rinkos vertė buvo 29 tūkst. litų, V.Ūsas už jas sumokėjo 15 tūkst. litų. "Patalpas pardavinėję antstoliai nustatė 10 tūkst. litų pradinę kainą. Aukcione varžėmės dviese, pasiūlau 15 tūkst. litų ir kitas pirkėjas atsitraukė, tad patalpas ir įsigijau", – pasakojo vilnietis.

Jis svajojo, kad rūsio patalpas pavers vasaros rezidencija, į kurią šiltuoju metų laiku galės atvažiuoti su sūnumi atostogauti pajūryje.

"Tačiau tai ir liko svajone, nes tam, kad pakeisčiau įsigytų patalpų naudojimo paskirtį, turiu gauti daugumos daugiabučio namo gyventojų sutikimą, o tai yra neįmanoma. Su tuo jau susitaikiau, tačiau patalpų negaliu naudoti niekam, nes gyventojai sukūrė neįveikiamų kliūčių", – guodėsi V.Ūsas.

Negali įvažiuoti į kiemą

Vytauto g. 10 namo gyventojai yra susitvarkę dokumentus, kad prie pastato būtų priskirtas valstybinės žemės sklypas. Jo išsipirkti negalima, nes jis yra miesto centre, todėl žmonės žemę nuomojasi iš valstybės ir už ją moka nuomos mokestį.

46 kv. metrai kiemo ploto nuomos sutartimi priklauso ir V.Ūsui, nes jis yra pastato Vytauto g. 10 bendraturtis.

Gyventojai, dar prieš V.Ūsui įsigyjant rūsio patalpas, įrengė automatinius kiemo vartus, valdomus specialiais pulteliais.

"Tai ir yra pagrindinė problema. Gyventojai man neduoda pultelio, jo kopijos, kad galėčiau atsidaryti kiemo vartus. Todėl tikrąja šio žodžio prasme negaliu naudotis savo nuosavybe, nors Lietuvoje Konstitucija juk tokią žmogaus teisę gina", – teigė V.Ūsas.

Gyventojai esą jam nedavė ir laukujų rūsio durų rakto, kad vilnietis galėtų patekti į savo patalpas. "Tada teko pasinaudoti gudrumu. Namo administratoriui tiesiog pamelavau, kad raktą pamečiau ir jis man davė savo, kad pasidaryčiau kopiją. Taigi dabar situacija tokia, kad į rūsį patekti galiu, tačiau įvažiuoti į kiemą – ne", – problemą įvardijo pašnekovas.

A.Ūsas – pusbrolis

Jis kreipėsi į namą administruojančią bendrovę – pateikė pretenziją, jog negali patekti į kiemą automobiliu. Įmonės atstovas sukvietė daugiabučio namo gyventojų susirinkimą. Jame dauguma patalpų savininkų pasisakė už tai, kad V.Ūsas esą neturi teisės automobiliu patekti į Vytauto g. 10 namo kiemą, nes prieš tai buvęs rūsio patalpų savininkas finansiškai neprisidėjo prie kiemo sutvarkymo, automatinių vartų įrengimo.

"Kuo aš čia dėtas? Be to, aš galiu ir susimokėti, jei tik reikia. Faktas tas, kad man priklauso 46 kv. metrai ploto tame kieme, o jais naudotis negaliu. Gyventojai tiesiog savivaliauja, nes jie kažkokie labai svarbūs – verslininkai, teismų darbuotojai, todėl, matyt, ir jaučiasi visagaliai. Tik išsityčiojo, kad neva Vilniuje nėra rūsių, jog turėjau pirkti Klaipėdoje ir pasiūlė nešdintis atgal, iš kur atvykau", – nemalonius kaimynų žodžius prisiminė V.Ūsas.

Jis yra A.Ūso, kurio pavardė kelerius metus buvo linksniuojama bene garsiausioje Lietuvoje vadinamojoje pedofilijos byloje, pusbrolis.

"Tikrai tenka nemažai nukentėti dėl to, jog esu V.Ūsas, kad mano tokia pavardė. Tačiau juk negaliu ir nenoriu jos pasikeisti, slapstytis. Su ta byla neturiu nieko bendra, tik tiek, kad į teismus lydėdavau savo dėdę, kuriam yra ketvirtos stadijos vėžys, kad jį apsaugočiau, jog niekas neužgautų", – atviras buvo V.Ūsas.

Patiria nuostolių

Paklaustas, kaip toliau ketina siekti galimybių naudotis tuo, kas jam teisėtai priklauso, vilnietis atsiduso: "Nežinau".

Jis teigė, jog kreipėsi net į teisininkus, tačiau ir šie esą tik stebėjosi ir nežinojo, ką patarti. "Jei pats nebūčiau patekęs į tokią situaciją, sakyčiau, kad taip negali būti. Tačiau yra ir nežinau, ką daryti. Kreiptis į teismą, kad įpareigotų gyventojus man duoti pultelį nuo kiemo vartų, kažkoks absurdas. Be to, keli gyventojai teismuose dirba, tad ar galima tikėtis teisingo sprendimo?" – abejojo V.Ūsas.

Kol jis geranoriškai nesusikalba su gyventojais, dėl įsigyto turto patiria tik nuostolių – reikia mokėti nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčius.

"Jau buvau sutaręs rūsio patalpas ir vietą kieme išnuomoti ir už tai gauti bent šiokių tokių pajamų, nes juk išleidau 15 tūkst. litų ir norisi, kad investicijos sugrįžtų. Tačiau potencialūs nuomininkai atsisakė sudaryti sutartį tik todėl, kad gyventojai neleidžia patekti į kiemą", – aiškino V.Ūsas.

"Neieškokite juodo katino"

Jis prieš kelias dienas išsiuntė visus su konfliktu susijusius dokumentus į Klaipėdos savivaldybę ir vylėsi, jog valdininkai galės bent kažkuo padėti.

Vytauto g. 10 namo gyventojai nebuvo linkę dienraščiui "Klaipėda", o per jį ir V.Ūsui paaiškinti, kodėl jam neleidžia naudotis tuo, kas priklauso.

"Visiška netiesa, kad jam neleidžiame naudotis nuosavybe. Kokia tiesa? Nieko nekomentuosiu, mes privatūs asmenys. Kas jūs – prokurorė, teisėja, kad užduodate tokius klausimus?

Neieškokite juodo katino ten, kur jo nėra. Neturiu jokio atsakymo, viso gero", – pokalbį greitai baigė vienas Vytauto g. 10 namo gyventojas, griežtai uždraudęs skelbti jo pavardę, tačiau ji redakcijai žinoma.

Komentaras
Algis Gaižutis
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Kažkokia kuriozinė situacija, kurią net labai sunku komentuoti. Faktas tik tas, kad rūsio patalpas įsigijęs V.Ūsas tapo ir visateisiu namui priskirtos teritorijos naudotoju. Jei namo bendruomenė tą teritoriją yra nusprendusi apsaugoti automatiniais vartais, tai visi bendraturčiai turi turėti tų vartų valdymo pultelius. Tikrai negali būti taip, jog gyventojai savavališkai nusprendžia žmogaus neįleisti į jo nuosavybę. V.Ūsui patarčiau kreiptis į namo administratorių, kad jis padėtų spręsti kilusį konfliktą. Jei tai nepadeda, tada parašyti mums, savivaldybei. Aišku, jei viena pusė sako taip, o kita – kitaip, teisybę gali nustatyti tik teismas. Tačiau išties būtų absurdas dėl tokio dalyko kreiptis į Temidės tarnus. Pasitaiko atvejų, kad namo bendruomenė naują patalpų bendraturtį traktuoja kaip kokį įsibrovėlį, kuriam niekas nepriklauso. Tačiau tai yra tik emocijos, antipatija ir ji negali turėti lemiamos reikšmės. Faktas tas, jog Lietuvoje žmogus turi konstitucinę teisę į nuosavybę, ji yra neliečiama. Taigi, jei Konstitucija gina žmogaus teises į jo nuosavybę, tikrai yra civilizuotų būdų, kaip šį konfliktą išspręsti.