Vadovų kaitos metas jūrinėje srityje

Laukia teismo sprendimo

Daugiausia vertinimų ir nuostabos sulaukė buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimas. Jis vertinamas kaip politizuotas. Dėl šio atleidimo šiuo metu vyksta teismo procesas.

„Teismas vyksta ne mano asmens, o valstybės atžvilgiu“ - teigė A.Vaitkus. Pagrindinis klausimas yra, ar ministrui gali būti suteiktos tokios galios, kad jis priimtų sprendimą nesant jokio nusižengimo, tik numatant, kad kažkas gali įvykti, nes uosto direkcijos vadovas ir dviejų uosto bendrovių vadovai yra toje pačioje partijoje ir toje pačioje Klaipėdos miesto taryboje.

Ar ministrui gali būti suteikta visiška laisvė atleisti valstybės įmonių vadovus, jei jų veiklos rezultatai yra geri, už tai sumokėta premija?

Teismo posėdyje aiškintasi ir tai, kodėl vadovas atleistas be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo.

Analizuota uosto valdymo sistema ir tai, kad Uosto direkcijos vadovas negali vienas priimti jokių svarbių, strateginių sprendimų vienos ar kitos uosto bendrovės naudai. Į bylą, anot A.Vaitkaus, įtraukti ir duomenys apie galimai suklastotą Uosto direkcijos valdybos sprendimą, kuris lėmęs jo atleidimą.

A.Vaitkaus teigimu, praėjusios savaitės viduryje teisme vyko vienos ir kitos pusės argumentų dėstymas. Pats sprendimas teisme turėtų būti priimtas šią arba kitą savaitę.

Keitėsi mokyklos vadovas

Kitas praėjusią savaitę nustebinęs pasikeitimas buvo Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Vietoje ilgamečio šios mokyklos vadovo Viktoro Senčilos paskirtas jūrų kapitonas, diplomatas Vaclav Stankevičius.

Kadangi V.Senčila dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos rinkimuose tos pačios partijos sąraše kaip ir A. Vaitkus, kilo klausimas, ar ir čia nėra kokios nors politinės įtakos?

„Jokios politikos“, - teigė V.Senčila. Lietuvos aukštojo profesinio mokslo juridinė bazė numato, kad tas pats asmuo mokyklai gali vadovauti dvi kadencijas po penkerius merus.

„Aš mokyklai vadovavau ilgiau nei 10 metų, nes per tą laiką buvo dvi rimtos reformos. Dabar jau atėjo laikas tą postą užleisti kitiems. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turi tarybą, kuri ir renka vadovą. Tarybą sudaro 11 narių - po penkis iš pačios mokyklos ir socialiniai partneriai iš jūrinio verslo, vienas studentų atstovas. Taryboje yra profesionalūs žmonės“, - dėstė V.Senčila.

Jis į naujo vadovo postą nebekandidatavo. Konkurse dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės vadovo posto varžėsi Inga Bartusevičienė, Gintautas Kutka, Marius Lanskoronskis, Valdas Lukauskas, Gintaras Valančius ir V. Stankevičius, kuris ir išrinktas vadovu.

V.Senčila liks dėstytoju mokykloje, taip pat užsiims, kaip pats sakė, labai atsakinga veikla Klaipėdos miesto taryboje. 

KLASCO vadovų pokyčiai

Dar vienas ne mažiau nustebinęs vadovo atleidimas buvo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO).

KLASCO komercijos direktoriumi buvęs Vytautas Kaunas, praėjusių metų viduryje pakeitęs ilgametį KLASCO vadovą Audrių Paužą, šiemet balandį pats pasitraukė iš šios bendrovės generalinio direktoriaus pareigų.

Jis šio pasitraukimo nekomentavo, tik paaiškino, kad „iš darbo išėjo savo iniciatyva, sutarus su akcininkais“.

Pasitraukimas sutapo su vasario pabaigoje vykusiu gaisru, kai užsidegė grūdų terminalo krovos transporteris. Gal tai tik sutapimas, bet 2018 m. vasarą A.Pauža taip pat buvo atleistas po to, kai dėl karštų orų nuo KLASCO krovos aikštelių, gyventojų tikinimu, pasklido dideli dulkių debesys.

Su „Achemos grupe“ susijusiose uosto bendrovėse vyko ir daugiau vadovų pasikeitimų. Pernai buvo pakeistas „Klaipėdos laivų remontui“ kurį laiką vadovavęs Benediktas Petrauskas. Jis šiuo metu jau dirba Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektoriumi. Į šios bendrovės vadovo pareigas buvo sugrąžintas kurį laiką bendrovės „Laivų techninės priežiūros bazė“ vadovu buvęs Alvydas Butkus.

Vėliau jis tapo „Achemos grupės“ bendrovės „Kruizinių laivų terminalas“ vadovu.