Klaipėdos uosto vadovas teigia nerimaujantis dėl Rusijos uostų plėtros, kuri dar labiau padidins konkurenciją tarp trijų Baltijos šalių uostų. Arvydas Vaitkus sako, jog uostas privalo investuoti į infrastruktūrą, kad ateityje per metus galėtų perkrauti iki 80 mln. tonų ir daugiau krovinių.

„Pavyzdžiui, Rusijos Ust Luga uoste metinis prieaugis siekia 10 mln. tonų. Klaipėdos uostui tai žada dar didesnę konkurenciją, nes pagrindiniai kroviniai yra naftos produktai ir anglis, kurie kraunami Taline, Rygoje ir Ventspilyje. Šiuose uostuose matomas atitinkamas krovos kritimas ir todėl jų rinkodara ateityje taps agresyvesnė Baltarusijos ir kitų tranzitinių valstybių krovinių atžvilgiu“, - sakė antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (KLP) posėdyje Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, tarp galimų grėsmių - ir ateityje galintys pablogėti politiniai santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos, taip pat sumažintos uosto investicijos į infrastruktūrą. A.Vaitkaus teigimu, uosto krovos rodikliai ateityje priklausys nuo infrastruktūros išvystymo.

"Jei nieko nedarysim, krova sieks apie 51 mln. tonų per metus. Baigus šiemet suplanuotus darbus, galime pasiekti apie 60 mln. tonų per metus. Ilgalaikėje perspektyvoje siekis yra pasiekti 83 mln. tonų per metus“, - kalbėjo A.Vaitkus.

Klaipėdos uosto vadovas, be kita ko, pabrėžė, kad uosto dividendai valstybei turėtų būti panaudoti tolesnei infrastruktūros plėtrai.

„Kalbant apie dividendus, man keista girdėti, kad skolinti pinigai yra pigesni. Mūsų valstybės vadovai, važiuodami į pasaulio valstybes ir agituodami investuoti, ieškodami investuotojų, čia sako, kad reikia paimti tuos pinigus ir atiduoti į biudžetą „pravalgyti“. Akivaizdu, kad šioje vietoje nereikia trukdyti, reikia leisti toliau vystytis šiai svarbiai infrastruktūrai, kaip ji buvo vystoma 10 metų iš eilės“, - sakė Klaipėdos uosto vadovas.

Spalį Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir atleido Klaipėdos uostą nuo 45 mln. litų dividendų.

Vyriausybės sprendimu Klaipėdos uostas šiemet sumokėjo tik simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno, arba 895,6 tūkst. litų. Kitu atveju uostas turėjo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dydžio dividendus - 44,78 mln. litų.

Anot A.Vaitkaus, studija parodė, kad Klaipėdos uoste pakrautos vienos tonos grąža valstybei siekia 11,23 lito, o vertinant 10 metų uosto krovos prieaugį, valstybės investicijos uoste atsiperka per 2,5 metų.