Įpareigojimas uostui dėl smėlio

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bus numatomos tam tikros funkcijos, kurios susietos su Baltijos jūros ir iš dalies Kuršių marių apsauga.

Tiesiogiai Uosto direkcija bus įpareigota visą iškastą smėlį iš laivybos kanalo nuo –2 iki –17 piketų (tai yra smėlis jūroje už uosto vartų) naudoti Melnragės ir Girulių rajono priekrantės dugno papildymui. Taip pat iš uosto išorinio laivybos kanalo išsiurbtas smėlis bus naudojamas pažeistoms paplūdimių kopagūbrių vietoms užpildyti.

Vadinasi, išorinio laivybos kanalo valymo darbai ateityje brangs. Reikės naudoti specialius laivus, kurie išpurkš išsiurbtą smėlį į priekrantės zoną. Tuo atveju, kai reikės tvarkyti pažeistą kopagūbrį smėlį iš jūros teks netgi transportuoti į krantą. Galbūt tam bus naudojami ir specialūs vamzdžiai.

Derinama ir kita nuostata, kad vidinėje uosto akvatorijoje gilinimo, platinimo ar valymo metu iškastas smėlis būtų naudojamas paties uosto infrastruktūros objektams statyti. Iki šiol visas uosto gilinimo ar valymo iškastas smėlis būdavo išgabenamas į jūros sąvartynus, kurie yra už 20–35 km nuo uosto vartų.

Tokia nuostata yra teisinga, nes neseniai pasirodė žinia, kad uostas ieško karjerų, iš kur galėtų imti gruntą uosto pietinei daliai plėtoti, įskaitant planuojamus statyti pietinius vartus ties Kuršių mariomis uždarant vieną iš įtakų prie Kiaulės Nugaros. Šiems darbams galėtų būti kaupiamas smėlis iškastas iš uosto akvatorijos.

Nori bendro jūros paveikslo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra ir viena iš pagrindinių institucijų, kurios turi vykdyti Lietuvos Baltijos jūros dalies apsaugos funkcijas.

Kitos tokios valstybės institucijos yra Lietuvos kariuomenė, o ypač jos karinės jūrų pajėgos. Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ne mažesnę Baltijos jūros apsaugos funkciją atlieka ir buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigas perėmusi Lietuvos transporto saugos administracija.

Vyriausybė siekia, kad įvairiomis priemonėmis ir įvairių institucijų kuriamu Baltijos jūros stebėjimo paveikslu atsakingos institucijos galėtų dalytis tarpusavyje.

Viena iš svarbiausių minėtų valstybės institucijų funkcijų yra Baltijos jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemos sukūrimas bendromis pastangomis. Tikslas yra toks, kad būtų kuriamas bendras nacionalinis Baltijos jūros dalies, kuris juridiškai priklauso Lietuvai, atpažinimo paveikslas. Siekiama, kad šis paveikslas turėtų kaip galima daugiau skaitmenizacijos – duomenys būtų teikiami tiesiogiai iš jūros stebėjimo techninių priemonių.

Prie Baltijos jūros stebėjimo prisideda ne tik laivybos, bet ir žvejybos kontrolės institucijos, aplinkosaugininkai, kurie turi ir savas Baltijos jūros stebėjimo sistemas.

Vyriausybė siekia, kad įvairiomis priemonėmis ir įvairių institucijų kuriamu Baltijos jūros stebėjimo paveikslu atsakingos institucijos galėtų dalytis tarpusavyje. Manoma, kad tai padėtų geriau įvertinti Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kylančias rizikas, nustatyti incidentus ir operatyviau į juos reaguoti.

Galimi nuostoliai jūroje

Žvejai yra vieni iš pagrindinių Baltijos jūros turto naudotojų.

Vyriausybė yra priėmusi specialią nuostatą dėl žvejų. Nuo 2008 m. veikia nuostata, kad, tarkim, Uosto direkcija, kai paplūdimių maitinimui pila smėlį, turi kompensuoti nuostolius žvejams, nes išgąsdina žuvis, sutrikdo žvejybą.

Svarstydama Lietuvos Baltijos jūros apsaugos sistemos funkcionavimo pakeitimus Vyriausybė nurodė patikslinti ir galimus nuostolius žvejams dėl kitų asmenų veiklos. Kartu planuojama peržiūrėti ir tokių nuostolių kompensacijų apskaičiavimo tvarką, įkainius.

Gali būti, kad kompensacijos žvejams ir sumažės, nes yra tokia tendencija, kad žuvys Baltijos jūroje nyksta. Kažin ar valdžia norės, kad kompensacijos žvejams būtų mokamos, kaip sakoma, tik už menamas žuvis?