Numetė vargą savivaldybei

„Klausimas dėl Šventosios uosto skam­ba lyg ir pro­ver­žis, bet toks nuo­gąs­ta­vi­mas, ar tai nė­ra tie­siog var­go nusimetimas. Dar per­nai bir­že­lį že­mės ūkio mi­nist­ras kal­bė­jo apie 35–40 mln. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių lė­šų pa­nau­do­ji­mą. Da­bar yra kal­ba­ma tik apie 2 mln. eu­rų pa­rė­mi­mą iš Žu­vi­nin­kys­tės pa­ra­mos fon­do ir tie­sio­giai sa­vi­val­dai“, - pastebėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Ar tai nė­ra iš es­mės vals­ty­bės nu­si­su­ki­mas nuo pro­ble­mos es­mės. Spręs­ti to­kio mas­to pro­ble­mą ir statyti uostą Lie­tu­vos žve­jams yra ne­adek­va­tūs re­sur­sai Palangos sa­vi­val­dai. Ar ne­bus taip, kad ant­ra­sis eta­pas iš es­mės nie­ka­da ne­įvyks? Da­bar bus įvyk­dy­ta tik­tai už 2 mi­li­jo­nus kos­me­ti­nis pa­gi­li­ni­mas, ke­lio nu­tie­si­mas, o vis­kas kitkas už­mirš­ta.

E.Gentvilas pripažino turintis skausmingos patirties su Šventosios uostu.

„Prieš 7 me­tus, ban­dant at­gai­vin­ti jį, lat­vių kom­pa­ni­ja pa­da­rė bro­ką. At­si­svei­ki­no­me su jais taip jiems ir ne­su­mo­kė­ję, nors bu­vo siū­lo­ma ir bau­džia­mą­sias by­las kel­ti, bet ka­dan­gi ne­su­mo­kė­jo­me už bro­ką, taip ir liko. Po to septynerius metus nieko nebuvo daryta“, - pastebėjo E.Gentvilas.

Jo nuomone, yra daroma klaida, kai numatomas uos­to iš­plė­to­ji­mas be mo­lų. Ar yra Vy­riau­sy­bė­je pla­nas, kaip at­ei­ty­je bus ski­ria­mos lė­šos, sta­to­mi, re­konst­ruo­ja­mi mo­lai?

„Be mo­lų Šventosios uosto pa­sta­ty­mas ne­įma­no­mas. Ar vals­ty­bė nu­ma­tys tuos 40 mln. eu­rų mo­lų sta­ty­bai? Pa­lan­ga sa­vo ga­li­my­bė­mis to ne­pa­da­rys, rei­kia eu­ro­pi­nių lė­šų. Ar yra Vy­riau­sy­bė­je pla­nas, kaip at­ei­ty­je bus ski­ria­mos lė­šos, sta­to­mi, re­konst­ruo­ja­mi mo­lai“, - kėlė klausimus E.Gentvilas.

Šventoji Klaipėdai nereikalinga

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis aiškino, kad tiks­las yra įpūs­ti gy­vy­bės mer­din­čiam Šven­to­sios uos­tui kaip vie­ną iš pas­ku­ti­nių ga­li­my­bių pa­da­ry­ti ką nors ūkiš­ko su tuo uos­tu ir iš­nau­do­ti nors kiek jo po­ten­cia­lą.

Nuo šių metų lie­pos 1 die­nos turėtų įsigalioti Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai. Bet ar jie savaime „įpūs Šventosios uostui gyvybę“?

„Palangos savivaldybė pla­nuo­ja įdė­ti 170 tūkst. ir tiek, kiek ga­lės pa­si­nau­do­ti, – apie 1 mln. ar 1 mln. su tru­pu­čiu iš že­mės ūkio eu­ro­pi­nių fon­dų. Tai čia bus pir­ma­sis sti­mu­las, o to­liau, kaip sa­kiau, vi­si ke­liai at­vi­ri“, - sakė R.Masiulis.

Kol kas nėra jokių duomenų, kad prie Šventosios uosto statybos bent kiek prisidėtų privatūs asmenys.

O kaip dėl Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos?

„Dėl Šven­to­sios jū­rų uos­to bu­vo daug įvai­riau­sių pla­nų, di­de­lių fi­nan­si­nių prog­no­zių, ką rei­kė­tų in­ves­tuo­ti, ko­kia ga­lė­tų bū­ti iš to nau­da, kas ga­lė­tų prie to pri­si­dė­ti, bet nė vie­nas iš tų pro­jek­tų ne­bu­vo tiek ap­čiuo­pia­mas ir toks re­a­lus, kad jo bū­tų im­ta­si, kad bū­tų ryž­ta­si jo im­tis, ir Šven­to­sios jū­rų uos­tui grė­sė tie­siog stag­na­ci­ja. Vy­riau­sy­bė ma­tė, kad jū­rų uos­tas, mū­sų Klai­pė­dos uos­tas, yra už­sė­męs kon­ku­ren­ci­ja su di­de­liais Bal­ti­jos uos­tais. No­rint vys­ty­ti Šven­to­sios jū­rų uos­tą, rei­kė­tų di­din­ti ir eta­tus, ir tam skir­ti fi­nan­sus. Kro­vos ver­slo ten nė­ra, pa­grin­di­nio jū­rų uos­to ver­slo ten nė­ra. Nie­ka­da Klai­pė­dos uos­tas tiek dė­me­sio ne­bū­tų jam sky­ręs, o sa­vi­val­dy­bė no­ri, sa­vi­val­dy­bė tu­ri vi­zi­ją, tu­ri pla­ną, to pla­no pir­mo­ji da­lis su­de­ri­na­ma su Vy­riau­sy­bės pla­nais ir mes pri­si­de­da­me – duo­da­me ne­ma­žai pi­ni­gų“, - aiškino susisiekimo ministras R.Masiulis.

Jaučia valstybės nusisukimą

Tai, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei pasisakė ir Seimo narys Simonas Gentvilas.

„Gai­la, kad Vy­riau­sy­bė ne­ra­do nie­ko ki­to, iš­sky­rus tuos 2 mln. iš Žu­vi­nin­kys­tės pa­ra­mos fon­do, kaip ati­duo­ti Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bei. Bus tik mi­ni­ma­lus pro­ver­žis, bet tik­rai tai nė­ra il­ga­lai­kė stra­te­gi­ja. Klaipėdos valstybinio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja tik­rai yra kur kas pa­jė­ges­nė ir tu­ri di­des­nį in­ži­ne­ri­nį pa­jė­gu­mą tuos dar­bus at­lik­ti, ypač su jū­ri­ne in­ži­ne­ri­ja. Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bei, ku­ri da­ro tai tik iš­skir­ti­nai, tai yra nei kom­pe­ten­ci­jos, nei ge­bė­ji­mų… Vals­ty­bės nu­si­su­ki­mas nuo Šven­to­sios uos­to yra jau­čia­mas“, - svarstė S.Gentvilas.

„Su­si­da­ro to­kia nuo­mo­nė – ar­ba Vy­riau­sy­bė ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos, kad tiek me­tų tem­pė tą gu­mą dėl Šventosios uosto ir nie­ko ne­pa­da­rė, da­bar jau lyg ir nu­me­tė sa­vi­val­dy­bei. Čia yra pro­ble­ma. Kas truk­dė tai pa­da­ry­ti iki šio lai­ko?“, - klausė Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Nors Susisiekimo ministerija Šventosios uosto atstatymui pinigų neskirs, susisiekimo ministras R.Masiulis svarstė, kad geriau kažką daryti dabar nei laukti.

„Ne­ma­nau, kad Vyriausybė nu­si­me­ta Šventosios uosto klausimą nuo savęs. Mes ma­to­me, kad su­tam­pa in­te­re­sai, kaž­kas ro­do ini­cia­ty­vą. Jei­gu Pa­lan­ga tu­rės to­kių pro­jek­tų, ku­rie bus nau­din­gi eko­no­miš­kai, tik­rai Vy­riau­sy­bė prie jų pri­si­dės“, - teigė R.Masiulis.