Vijosi 2019-uosius

Uostamiestis, nors ir nėra kurortas, bet vis dažniau atrandamas poilsį pajūryje mėgstančių žmonių. Ši vasara prasidėjo prastoku oru, todėl birželį Klaipėda nesulaukė net savaitgaliui atvykstančių svečių. Užtat nuo vasaros vidurio, ypač rugpjūtį sulaukta nemažai turistų.

Po dvejų pandemijos metų klaipėdiečius džiugino atsigavusi kruizinė laivyba, vasarą uostamiestyje apsilankė per 50 kruizinių laivų, jų dar sulauksime iki pat spalio.

Tiesa, šiais laivais atvyko kur kas mažiau svečių – laivai buvo nepilni, juose mažiau keleivių. Tai lėmė pandemijos pamokos, stengtasi, kad keliautojai galėtų laikytis didesnių atstumų, dalis kajučių paliekamos tuščios, kad infekcijos proveržio atveju būtų kur izoliuoti susirgusiuosius.

Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Romena Savickienė pasakojo, kad apnakvindinimo paslaugų verslininkai galėjo džiaugtis – gerokai daugiau nei per pastaruosius porą metų sulaukta atvykstančių į miestą ne vienai dienai keliautojų.

Klaipėdoje šią vasarą buvo galima išgirsti daugybę pasaulio kalbų.

"Po pandemijos, kai tikėjomės greito atsigavimo, kilo karas, tai paveikė ir mūsų gyvenimą. Dėl grėsmės Baltijos šalims dalis turistų keitė savo maršrutus, užuot atvykę pas mus, važiavo į kitas šalis. Mums teko imtis skleisti žinią, kad gyvename saugiai, kad čia galima ir ilsėtis, ir keliauti", – pasakojo R.Savickienė.

Po pirmojo šoko dėl karo Ukrainoje, vasarai persiritus į antrą pusę, vokiečiai numojo ranka į rekomendacijas nevažiuoti į Baltijos šalis ir leidosi ilsėtis į mūsų pajūrį. Vasarai baigiantis lėktuvai į Palangos oro uostą leidosi vis pilnesni.

Klaipėdoje daugiausia sulaukta artimiausių kaimynų: latvių, estų, skandinavų, lenkų.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ieško ko nors ypatingo

Pasirodo, pandemijos patirtis Klaipėdai buvo naudinga, nes lietuviai "atrado" uostamiestį kaip poilsiui tinkamą vietą su puikiais paplūdimiais. Anksčiau žmonės mėgo keliauti didesnėmis grupėmis, šiemet tapo aišku, kad vis labiau populiarėja individualus turizmas, kai keliaujama šeimomis.

Vis dėlto 2019 m. lygio pagal atvykstančiųjų į uostamiestį skaičių šią vasarą pasiekti nepavyko.

Atvykėliai labiausiai ieškojo informacijos apie pėsčiųjų takus, orientavimosi parkus, maršrutus, kuriais einant galima gėrėtis gamta ir gyvūnija.

Visi norime pirmų kartų, pabandymų kažko neįprasto ir jaudinančio.

Klaipėdoje ir aplink ją išaugo vandens sporto šakų bei pramogų poreikis. Vis labiau atvykėliai pratinasi prie minties, kad tai prieinama ne tik jauniems ir patyrusiems, bet ir šeimoms. Populiarėja irklentės, banglentės, jėgos aitvarai, pasiplaukiojimas laivais ir laiveliais.

Vis dažniau Klaipėdos TIC darbuotojai išgirsta klausimų apie neįprastas pramogas. Viena tokių jau tapo populiari – tai naktinis pasiplaukiojimas Dangės upe kanojomis, jomis galima plaukti stebėti paukščių.

Kol kas Klaipėdoje dar nėra ko pasiūlyti vadinamojo glampingo mėgėjams – žmonėms, ieškantiems galimybės nakvoti neįprastose vietose, bet su visais patogumais. Jiems galima pasiūlyti tik nakvynę laiveliuose.

"Visi norime pirmų kartų, pabandymų kažko neįprasto ir jaudinančio", – tikino R.Savickienė.

Kainos nebaugino

Palangoje šiemet galima buvo pamatyti automobilių ne tik su kaimyninių šalių valstybiniais numeriais, bet ir su čekiškais, šveicariškais, itališkais, prancūziškais, JAV ir net Pietų Afrikos Respublikos. Rusiškų ir baltarusiškų taip pat buvo galima pamatyti, bet jų buvo keliskart mažiau nei 2019 m.

Didžiąją poilsiautojų dalį sudarė mūsų žmonės, kurie rinkosi paslaugas pagal jiems įkandamas kainas.

Palanga išliko demokratiška, čia pietus buvo galima pavalgyti ir už šimtinę, ir už šešis eurus. Tas pats pasakytina ir apie nakvynės bei paslaugų kainas. Vieni už kelias savaitgalio naktis paklodavo iki tūkstančio eurų, kiti už lovą triviečiame kambaryje, bet su visais patogumais mokėdavo vos 14 eurų.

Palangos TIC vadovė Rasa Kmitienė atviravo, kad kartais su centro lankytojais pokalbis užtrunka ne vieną valandą, kol pavyksta išsiaiškinti, kokių paslaugų ir pramogų jie pageidauja, tačiau neradusių pagal savo kišenę ir poreikius dar nesutiko.

Apie poilsiautojų skaičių R.Kmitienė tikino dar negalinti kalbėti, matematikos ketinama imtis tik pasibaigus rugpjūčiui.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas tikino, kad paplūdimiai šią vasarą būdavo pilni tik savaitgaliais, o darbo dienomis net puikiu oru poilsiautojų nebuvo labai daug.

Taisyklės: pajūrio gelbėtojams teko nemažai iššūkių saugant nepaklusnių poilsiautojų gyvybes. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skurdžių visai atsikratė?

Neringos savivaldybė jau ne vienerius metus siekė tapti tik turtingų žmonių kurortu, atrodo, kad šiemet jiems pavyko. Eilių į keltą šią vasarą beveik nebuvo, tik per ilgąjį Žolinės savaitgalį automobiliai ties perkėla rikiavosi uostamiesčio Minijos gatvėje.

Nesiveržė į Neringą ir klaipėdiečiai. Po vakarinio renginio Nidoje ar Juodkrantėje autobusu grįžti nėra galimybės.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus projektų koordinatorė Justė Zavišaitė nepaneigė, kad šią vasarą Neringoje lankytojų buvo mažiau nei ankstesniais metais.

Neringoje vokiečių šią vasarą buvo dar mažiau nei kituose mūsų pajūrio kurortuose. Elektroniniais laiškais jie klausinėjo, ar Lietuvoje vyksta karas, ar leidžiama atvykti į Neringą, ko čia reikėtų saugotis ir kaip pasiruošti galimam rusų antpuoliui.

Kiti atvykėliai turizmo informaciją suteikiančių darbuotojų neretai klausinėjo, ar galima nuvažiuoti prie sienos su Kaliningrado sritimi ir teiravosi, kaip galima patekti į šią Rusijos teritoriją.

Užsieniečiai, kaip ir anksčiau, užsukdavo į Neringą kelioms dienoms ir dažniausiai nakvodavo savo kemperiuose, o vėliau leisdavosi į kelionę po kitas Baltijos šalis.

Egzotiškų potyrių ieškotojai šiemet ypač piktino nacionalinio parko darbuotojus, mat priplaukę laiveliais prie kopų laipiodavo jomis, nepaisydami draudimų.

"Žmonės nori naujų pažintinių takų, ieško nepatirtų potyrių ir nematytų vaizdų. Viena geidžiamiausių pramogų – paukščių stebėjimas net vidurvasarį. Vis dažniau sulaukiame lietuvių, atvykstančių į Neringą savo laiveliais ir jachtomis. Tai verčia galvoti, kaip padaryti, kad galėtume jų priimti kuo daugiau", – pasakojo J.Zavišaitė.

Traukė iš mirties nagų

Kad ir kokių pramogų siūlytų verslininkai bei turizmo organizatoriai, į Klaipėdą, Palangą ir Neringą labiausiai traukia jūra.

Pajūrio gelbėtojai šią vasarą vadina viena sunkiausių. Kai tik liepą atšilo, jūra tapo klastinga ir ypač pavojinga maudynių mėgėjams. Permainingo stiprumo vėjai dažniausiai pūtė iš vakarų, šiaušė bangas, o joms rimstant grįžtamoji banga klastingai traukė nepatyrusius poilsiautojus į gelmę.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki teigė, kad panašiai be jokio poilsio teko dirbti bene prieš aštuonerius metus. Tada gelbėtojai išsaugojo gyvybes 36 žmonėms. Šiemet iš mirties nagų jie ištraukė 27.

Skendo keturi vaikai, kurių tėvai nė nepastebėjo mirtinos grėsmės.

"Po žiemos audrų netoli kranto buvo išplakta nemažai duobių, pirmoje vasaros pusėje jūros vanduo dėl vakarinių vėjų buvo pakilęs, ir šios naujos duobės kėlė didžiulę grėsmę. Nuo antros rugpjūčio savaitės pasikeitė vėjas, vanduo atslūgo ir grėsmė sumažėjo. Bet ir visiškai ramioje jūroje žmonės skendo, gelbėtojai dirbo išsijuosę, perkaitę saulėje žmonės nesuprato, kad rizikuoja savo sveikata ir gyvybe", – pasakojo A.Siakki.

Troškulys: dažną rytą gelbėtojai Palangos paplūdimyje žadindavo girtus jaunuolius. Palangos gelbėtojų nuotr.

Baltarusis – pats kaltas

Palangos gelbėtojų vadas J.Pirožnikas tikino, kad būtent jo pavaldiniams tenka didžioji darbo krūvio dalis, nes šis kurortas ne be reikalo vadinamas vasaros sostine.

Penkioliktus metus Palangoje dirbantis vyras neabejoja, kad kasmet poilsiautojai darosi drausmingesni, dabar pamatyti pliaže visiškai atvirai girtaujančius žmones – retenybė.

Šią vasarą išgelbėję 21 skendusį žmogų palangiškiai negali sau priekaištauti dėl Baltarusijos piliečio žūties. Vyras buvo įspėtas, žinojo, kad be reikalo dairosi juodos vėliavos, ir net išprašytas iš jūros netrukus vėl bandė plaukti ir nuskendo.

Palangos paplūdimiuose šią vasarą – didžiulė naujiena – gelbėtojai kvietė policininkus ir reikalavo išvesti iš pliažo girtus arba įžūliai nepaklusnius poilsiautojus.

Neringoje net karščiausiomis dienomis skendusiųjų buvo vos keli, visi liko gyvi. Neringiškiai ir šiemet nenustojo stebėtis, kad visų taisyklių savo šalyje paisantys vokiečiai Lietuvos pajūryje tampa vieni nepaklusniausių.

Neringa nebuvo labai svetinga ir važinėjantiems elektromobiliais. Vasaros pabaigoje pasigirdo nusiskundimų, kad greitojo įkrovimo stotelė Juodkrantėje išjungiama. Oficialiai teigiama, kad stotelė sugedo, bet būta įtarimų, kad taip taupoma vis labiau brangstanti elektra.

Pareigūnai laukia atostogų

Policijos pareigūnai džiaugėsi, kad šiemet pajūrį aplenkė brangių automobilių vagys. Šią vasarą tik keliskart buvo pasirodę tūkstančius eurų kainuojančių mašinų detalių vagišiai.

Visose poilsio zonose, neišskiriant ir Neringos, pareigūnai užfiksavo narkotikų vartojimo atvejus. Vyravo kanapės ir kokainas.

Nors kurortuose, kaip ir anksčiau, gausiai girtauta, žmogžudysčių ir sunkių nusikaltimų šią vasarą išvengta.

Pajūryje gyvenantys ir dirbantys pareigūnai laukia vasaros pabaigos, tik tada ir jie galės atostogauti.