Šiemet bus naujų pasikeitimų

Ne visi keitimai susiję su pačių Lietuvos žmonių  reikalaujamais pokyčiais.

Dalis pokyčių siejami su tuo, kad reikia suvienodinti ES ir Lietuvos teisę.

Šiuo metu Lietuvoje teisinėje sistemoje vis dar vyksta net 16 Vidaus vandens transporto kodekso straipsnių priėmimo procesas.

Tai yra susiję su vidaus vandens kelių, uostų nuostatų pakeitimais, laivų klasifikavimu, vidaus vandens laivų techninių apžiūrų organizavimu, avarijų tyrimu, motorinių laivų laivavedžių mokymais, jų statusu, dokumentų keitimu.

Kaip pavyzdys galėtų būti tai, kad numatoma diegti visiškai nauja vidaus vandens laivų techninių apžiūrų tvarka, kur laivus tikrins ne laivybos inspektoriai, o privatūs atestuoti asmenys. Ši tvarka panaši į automobilių techninių apžiūrų sistemą.

Gerokai pakoreguota ir komercinė vidaus vandenų laivybos dalis,  susijusi su keleivių ir jų bagažo gabenimu laivais.

Rengiamasi tvirtinti tvarką, kuri Lietuvoje vidaus vandenų laivus leistų registruoti taip pat lengvai, kaip buvo Latvijoje ar Lenkijoje.

Vienus Vidaus vandens transporto kodekso straipsnių planuojama įdiegti šiemet nuo gegužės 1 d., kitus, kurie reikalauja didesnio pasirengimo, šiemet nuo lapkričio 1 d. Vėlesnis įsigaliojimas kaip tik ir susijęs su naująja vidaus vandens laivų techninių apžiūrų tvarka, laivų technines apžiūras vykdysiančių privačių juridinių asmenų atestavimu.

Laivų įkeitimas ir areštas

Dar dalis pokyčių atsirado todėl, kad pertvarkant Vidaus vandens transporto kodeksą išlindo naujų klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

Kosmetiniai taisymai atsirado dėl Vidaus vandens laivų registro nuostatų. Kaip pavyzdys yra tai, kad laivų registro duomenis nuspręsta labiau naudoti formuojant statistikos atvirų duomenų portalą.

Dalis pokyčių Vidaus vandens laivų registre susiję su laivų, kaip turto areštu. Aiškiau reglamentuota laivų kaip turto įkeitimo, taip pat jų kaip turto arešto tvarka.

Nuolaidos seniems laivams

Susisiekimo ministras atskirai koreguoja ir vidaus vandens transporto priemonių registravimo taisykles.

Buvo pastebėta, kad, įsigiję senesnius laivus, ypač iš Skandinavijos šalių, lietuviai dažnai juos registruodavo ne Lietuvoje, o Latvijoje arba Lenkijoje. Taip buvo todėl, kad Lietuvoje veikė griežtesnė laivų indentifikavimo sistema.

Iki 1998 m. ES šalyse nebuvo reikalavimo vidaus vandenų laivus ženklinti indentifikavimo numeriu. Įvežus senesnius laivus į Lietuvą, reikalaujama turėti jų indentifikavimo numerius, tačiau jie jo neturi ir negalėjo būti registruojami. Taip lietuvių pirkėjų laivai atsidurdavo kaimyninių šalių laivų registruose.

Susisiekimo ministerija siūlo keisti iki šiol Lietuvoje buvusią griežtesnę tvarką. Jei iki 1998 m. pagamintas vidaus vandenų laivas įvežtas iš ES ekonominės erdvės valstybės, jį registruojant Lietuvoje užtektų pateikti tik to laivo ankstesnio draudimo polisą ar jo laikymo kuriame nors ES uoste ar prieplaukoje dokumentą. Atskirais atvejais gali tikti ir tokio laivo techninių apžiūrų išrašai. Svarbu, kad būtų galima nustatyti, ar  laivas yra buvęs eksploatuotas kokioje nors ES šalyje.