Prieš dėdami gėrybes į velykinius pirkinių krepšelius žmonės gerai pagalvoja: egzotiškų delikatesų dairosi vos vienas kitas, o kai kurie šventėms išleis rekordiškas menkas sumas.

Pirkinius planuoja iš anksto

Prekybininkai šiemet nebeturi ambicijų daug uždirbti per Velykas. Bendrovės "Maxima grupė" iniciatyva neseniai atliktas tyrimas aiškiai atspindi sunkmečio nuotaikas. Respondentai teigė, jog, palyginti su praėjusiu pavasariu, išaugusios produktų ir paslaugų kainos turės įtakos jų bei artimųjų Velykoms, todėl daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų nuolaidų pagrindiniams švenčių produktams bei kasdienio vartojimo prekėms.

Tyrimas taip pat byloja, kad daugumos tautiečių išlaidos Velykų stalui šiemet svyruos nuo 50 iki 200 litų. Net trečdalis apklaustųjų teigė, kad sumažins išlaidas šioms šventėms. Vos daugiau nei pusė respondentų sakė, jog Velykoms skirs tiek pat lėšų, kaip ir pernai.

"Šiandien lietuviai kur kas griežčiau planuoja savo išlaidas. Tokių, kurie nežinotų, kiek išleis per Velykas, faktiškai nėra. Tuo metu per Kalėdas net trys iš dešimties atsakymo į šį klausimą nežinojo. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių planuoja pirkinius ir perka racionaliai", – papildė "Maxima LT" Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Saulius Jonaitis.

Sušių bumo nebėra

Pernai prieš Velykas prekybininkai džiūgavo, kad pirkėjų akys vis dažniau krypsta į egzotiškus, išskirtinius produktus ir valgius. Tradicinių japoniškų užkandžių – sušių, įdarytų ančių, lydekų ir kitų brangesnių patiekalų pardavimas įspūdingai augo.

Naujausias "Maxima grupės" užsakymu atliktas tyrimas byloja, kad dauguma žmonių šiemet pirks įprastus maisto produktus. Į savo krepšelius pirkėjai pirmiausiai dės kiaušinius, majonezą, daržoves. Anot prekybininkų, silkę jau galima drąsiai vadinti tradiciniu Velykų patiekalu.

"Iki" lentynose per šias Velykas greičiausiai bus šiek tiek mažiau įvairių salotų ir pusgaminių. "Pinigus žmonės dabar skaičiuoja labiau negu laiką", – pripažino prekybos tinklo "Iki" komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila. Vis dėlto manoma, kad dėl sunkmečio žmonės nepuls patys namuose kepti tortų ir pyragų, todėl žadamas didesnis nei anksčiau šių gardėsių pasirinkimas.

Naminiai margučiai grįžta

2007-aisiais "Maxima" pardavė apie 120 tūkst. margučių, pernai jų siūlyta dar daugiau. Manoma, kad per šias Velykas daugelis žmonių patys triūs prie dubenėlių su vašku ir svogūnų lukštų nuoviru.

Kaip ir anksčiau, prekybininkai siūlo įsigyti putpelių, apie 100 litų kainuojančių stručių kiaušinių. Vis dėlto "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė pažymėjo, kad pastarieji produktai nėra paklausūs.

Prekybos tinklo "Iki" atstovas T.Vaišvila spėjo, kad per šias Velykas pavyks parduoti apie 100 stručių kiaušinių. Pernai jis džiaugėsi, kad žmonės jų nupirko net kelis šimtus.

T.Vaišvila prognozavo, kad daugumos pirkėjų velykinio krepšelio vertė sieks nuo 20 iki 100 litų – apie 10 proc. mažiau nei pernai. "Manau, maisto gausa stalas labai nesiskirs nuo pernykščio – tiesiog žmonės atidžiau ieškos nuolaidų, galbūt pirks mažesnes produktų pakuotes", – samprotavo "Iki" atstovas.

Saldumynai – daugelio svajose

Labdaros organizacijos "Maisto bankas" direktorė Deimantė Žebrauskaitė spėjo, kad varguoliai Velykų stalui skirs daugiausiai 20 litų.

Prieš šventes organizacija drauge su rėmėjais ragino skurdžiai gyvenančias šeimas ir neįgaliuosius teikti prašymus velykiniams saldumynams. Pavyko pradžiuginti apie 15 tūkst. besikreipusiųjų.

Iš viso "Maisto bankas" sulaukė net 28 tūkst. prašymų. "Sunku nupasakoti, kaip nušvinta dienos centrus lankančių vaikų veidai įteikus šokolado plytelę ar pakelį su kramtomąja guma. Kol nepamačiau savo akimis, nemaniau, kad Lietuvoje taip būna", – prisipažino D.Žebrauskaitė.

Parama maisto produktais pagal Žemės ūkio ministerijos administruojamą programą per "Maisto banko", "Carito" ir Raudonojo kryžiaus organizacijas varguolius pasiekia kas antrą mėnesį. Vidutiniškai kiekvienas žmogus gauna po 7 kg būtiniausių ilgai negendančių produktų.

Šiemet prieš Velykas "Maisto bankas" džiaugėsi vietoje įprastų miltų galėdamas įteikti specialaus mišinio blynams, kiaušinių, kuriuos žmonės pirko ir aukojo neseniai organizacijos vykdytos akcijos metu. "Paramos gavėjams vištų kiaušiniai yra išskirtinis, brangus produktas", – tvirtino "Maisto banko" direktorė. Varguoliai labai džiaugiasi gavę aliejaus ar margarino.

Pasak D.Žebrauskaitės, žmonių, kuriems reikalinga parama maisto produktais, skaičius per metus yra išaugęs maždaug dvigubai. Per "Maisto banką" specialius paketus uostamiestyje gauna apie 4 tūkst. gyventojų.

Po švenčių laukia šturmo

Klaipėdos socialinės paramos centras varguoliams prieš Velykas tradiciškai dalydavo specialius maisto produktų krepšelius, kviesdavo šventinių pietų. Šiemet įstaiga negalės pradžiuginti žmonių. "Ir rėmėjų nebeturime, ir finansavimas iš biudžeto sumažintas", – apgailestavo direktorė Diana Stankaitienė.

Specialiuose velykiniuose krepšeliuose žmonės rasdavo kavos, arbatos, šokolado, kartais riešutų ir kitų skanėstų. Šventinių pietų metu virėjos stengdavosi paruošti žuvų, pasiūlyti daržovių ir vaisių.

Per Velykas Socialinės paramos centro valgykla neveiks. D.Stankaitienė spėjo, kad antradienį darbuotojai sulauks tikro išalkusiųjų šturmo: "Jau anksčiau yra buvę, kad po kelių laisvadienių didelis būrys stoviniuoja lauke, žmonės beldžia prašydami, kad greičiau atidarytume duris. Tikrai yra bėda".

Ši valgykla maitina apie 120 klaipėdiečių – benamius, grįžusius iš laisvės atėmimo įstaigų asmenis, neįgaliuosius ir tiesiog dėl labai menkų pajamų skurstančius miestiečius. Vieno žmogaus pietums kasdien skiriami 4 litai. Kai Socialinės paramos centras turėjo rėmėjų, valgio gaudavo maždaug dukart daugiau klaipėdiečių. "Norinčiųjų nesumažėjo, tai reiškia, kad yra laukiančiųjų eilėje", – atsiduso D.Stankaitienė.

Ima cukrų ir makaronus

Didžiausias varguolių troškimas – nealkti, o tai, kuo užkimšti skrandį, nėra svarbu. "Neseniai teko pabendrauti su "Carito", Raudonojo kryžiaus darbuotojais. Jų dalijamus maisto paketus kai kurie žmonės anksčiau imdavo su ironija pareplikuodami. Dabar nieko panašaus nepastebima. Galiu drąsiai sakyti, kad daliai miestiečių netgi kruopos ir miltai yra gardėsis", – tvirtino D.Stankaitienė.

Švento Kazimiero bažnyčios "Carito" valgyklos darbuotoja Petronėlė Jakubauskienė džiaugėsi, kad sutaupius labdarai skirtų maisto produktų pavyko paruošti apie 150 velykinių paketų su cukrumi, konservais, makaronais, kruopomis. "Praėjusią savaitę, kai juos dalijome, sulaukėme tikros apgulties. Sužinoję apie akciją žmonės plūdo iš viso miesto", – tvirtino P.Jakubauskienė.

"Carito" labdaros valgykla, kurioje kas antrą dieną nemokamai pietauja iki 180 klaipėdiečių, per šventes irgi neveiks.

Velykinė statistika ("Maxima grupė" tyrimo duomenys)

– 89 proc. apklaustųjų šventėms planuoja pirkti konditerijos, 44 proc. – mėsos kulinarijos gaminių. 92 proc. žmonių pirks kiaušinių, vaisių ir daržovių – 85 proc., beveik tiek pat respondentų – silkių ir majonezo.

– Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šventes ketina sutikti namuose su šeima arba pas gimines.

– Velykas draugų būryje labiausiai linkę švęsti vilniečiai ir klaipėdiečiai.

– Trečdalis gyventojų per Velykas teikia dovanas vaikams arba artimiesiems.

– Į bažnyčią per Velykas keliauja šeši iš dešimties lietuvių. Kaimynai latviai ir estai yra mažiau religingi.

– Beveik pusė respondentų pažymėjo, kad mėgsta ridenti margučius.