Nors valdininkai džiūgauja, jog šiemet uostamiesčio paplūdimiai bus civilizuoti, verslininkai skambina pavojaus varpais – jei savivaldybė ir toliau kels absurdiškus reikalavimus, pliažuose nebus nei kavinių, nei tualetų, nei žaidimų ar sporto aikštelių.

Piktinosi biurokratizmu

Klaipėdos savivaldybė konkurso įrengti prekybos ir paslaugų zonas uostamiesčio paplūdimiuose nugalėtojus išrinko dar vasario pabaigoje, tačiau sutartys su jais pasirašytos tik praėjusį penktadienį.

„Valdininkai du mėnesius kilnojo popieriukus, kol galiausiai pasirašėme sutartį, tad mums liko tik pusantro mėnesio pliažuose įrengti tai, ką įsipareigojome. Bijau, kad tai gali būti neįmanoma, nes su gamintojais dar nepasirašytos sutartys“, – biurokratizmu piktinosi bendrovės „Androla“ vadovas Romualdas Petrošius.

Jo vadovaujama įmonė laimėjo konkursą teikti paslaugas trijose paplūdimių zonose: dviejose – Antrojoje Melnragėje ir vienoje – Pirmojoje Melnragėje.

Konkurso metu uostamiesčio paplūdimiai buvo suskirstyti į 12 zonų ir ieškota verslininkų, kurie kiekvienoje jų teiktų paslaugas.

Nugalėtojai buvo išrenkami atsižvelgiant į verslininkų įsipareigojimus įrengti vaikų žaidimo, sporto aikšteles, dušus, tualetus, daiktų saugojimo kameras, nuomoti poilsio reikmenis.

Taip pat buvo vertinama ir būsimų kavinių estetinė išvaizda, planuojamas aplinkos sutvarkymas.

Komisija išrinko nugalėtojus, kurie paslaugas teiks devyniose paplūdimio zonose. Trys zonos verslininkams pasirodė nepatrauklios dėl mažų žmonių srautų, todėl net nesulaukta pasiūlymų jose dirbti.

Tikrins komisija

Savivaldybė su konkurso nugalėtojais pasirašė penkerių metų trukmės sutartis, pagal kurias verslininkai visus įsipareigojimus turi įvykdyti iki gegužės 1-osios.

Tai reiškia, kad tądien pliažuose jau turi stovėti kavinės, dušai, tualetai, būtų įrengtos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, teikiamos kitos paslaugos.

„Gegužės 2-ąją patikrinsime, ar įmonės įvykdė savo įsipareigojimus. Jei ne, sutartis su jomis bus nutraukiamos ir zona perleidžiama antrąją vietą konkurse užėmusiems verslininkams“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

„Gali būti, jog Klaipėdos pajūris apskritai liks be jokių paslaugų. Jei mes nespėsime visko įrengti iki gegužės 1-osios, su mumis savivaldybė nutrauks sutartį ir zoną perleis kitiems. Tačiau neaišku, kada šie sugebės įvykdyti reikalavimus – taip ir ruduo gali ateiti“, – samprotavo R.Petrošius.

Jis abejojo, ar tikrai pavyks iki gegužės 1-osios pastatyti kavines, nes jos dar net nepradėtos gaminti.

Trukdo pastoliai

Trijose paplūdimių zonose dirbti konkursą laimėjusi verslininkė Reda Vismantienė kol kas yra nusiteikusi optimistiškai, jog iki gegužės 1-osios pavyks įvykdyti visus įsipareigojimus savivaldybei ir sutartis nebus nutraukta.

„Turime vilčių suspėti, tačiau tai priklausys nuo ankstesniųjų šeimininkų, kada jie išsimontuos savo buvusių kavinių pastolius. Gal jie elgsis geranoriškai. Savivaldybė žadėjo tarpininkauti, tad gal ir pavyks suspėti. Optimizmo dar nepraradau“, – teigė R.Vismantienė.

Dviejose paplūdimio zonose turėsiantis dirbti verslininkas Marius Junokas prisipažino, jog vis dar gyvena nežinioje.

„Nežinau, ar suspėsiu viską įrengti. Be to, apie pliažus kalbėti apskritai nebenoriu“, – gera nuotaika netryško M.Junokas.

Vienos paplūdimio zonos konkursą laimėjęs bendrovės savininkas Rytis Murmokas teigė, jog įsikurti suspės.

„Matyt, sunkiau yra tiems, kurie turi kelias zonas. Aš turiu tik vieną, tad fiziškai tikrai suspėsiu“, – teigė R.Murmokas.

Nuostoliai – užprogramuoti

Tačiau ir jis, ir kiti paplūdimiuose paslaugas teiksiantys verslininkai tikino nesuprantantys, kodėl savivaldybė juos verčia dirbti nuo gegužės 1-osios, kai paplūdimiuose net nebūna žmonių.

„Savivaldybė sezono pradžią skelbia pagal orą, o mus verčia dirbti nuo gegužės 1 d., nors paplūdimiuose nėra ką veikti iki birželio vidurio. Kažkoks nesusipratimas, juk nei gelbėtojų nebus, savivaldybė dar nereikalaus, kad būtų suoliukai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos. Visiems aišku, jog vasaros sezonas Klaipėdoje yra nuo Joninių iki Žolinės. O mus verčia dirbti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1-osios. Vieni patys pliažuose krapštysime nosį ir tiek“, – piktinosi R.Murmokas.

Jam antrino ir R.Petrošius, kuris paplūdimių kavinių verslu užsiima jau 12 metų. Verslininkas tvirtino, jog anksčiau nei birželio 15 d. pradėti veiklos pliažuose neapsimoka.

„Dabar būsime priversti tai daryti. Būsimų nuostolių dar neskaičiavau, bet jų tikrai bus. Juk žmonės turės dirbti dieną jau nuo gegužės 1 d., o ne pusantro mėnesio vėliau. Jiems teks mokėti algas, mokesčius “Sodrai„, reikės samdyti ir sargus, kad budėtų naktį. Mes ateiname dirbti ir užsidirbti, todėl verslininkai patys turėtų nuspręsti, kada pradėti veiklą, o kada baigti“, – nuomonę reiškė R.Petrošius.

Jis tvirtino, kad jau ne kartą kalbėjosi su savivaldybės atstovais, kad jie pažiūrėtų atlaidžiau ir verslininkams dirbti leistų pradėti vėliau.

„Tačiau supratau, kad išimčių nebus daroma. Užtat savivaldybės atstovėms, kurios gegužės 2 d. tikrins, ar mes įvykdėme įsipareigojimus, pasiūliau tądien į pliažus ateiti vilkint maudymosi kostiumėlius, jei jau jos galvoja, kad gegužė yra sezono pradžia. Mes stovėsime kaip baltos varnos ir pinigus praradinėsime“, – ironizavo verslininkas.

Dušai – be vandens?

Verslininkus piktina ir tai, kad jie, norėdami laimėti konkursą paplūdimiuose turėti kavinę, privalėjo prisiimti ir daugybę kitų įsipareigojimų – teikti tokių paslaugų, kurios neva nėra paklausios.

„Pavyzdžiui, reikalavo įrengti daiktų saugojimo kamerą. Jau esame teikę tokią paslaugą, tai ja per dieną pasinaudodavo vienas žmogus. O viena dėžė su penkiomis spintelėmis kainuoja 1,2 tūkst. litų. Nors investicijos apskaičiuotos penkeriems metams, tačiau visus pinigus turime investuoti šiemet, nes juk reikia viską nupirkti. Kažkaip keista, dar nepradėjome dirbti, o jau turime investuoti“, – stebėjosi R.Petrošius.

Verslininkai į poilsio infrastruktūrą įsipareigojo investuoti 1,635 mln. litų. Vieni daugiau, kiti – mažiau. Investicijų sumos siekia nuo 82 iki 306 tūkst. litų į vieną zoną.

Už šią sumą reikalaujamos pramogų ir poilsiautojų patogumą užtikrinančios vietos bus įrengtos devyniose paplūdimių zonose – nuo Pirmosios Melnragės iki Girulių paplūdimio.

„Savivaldybė pati nesusitvarko, tai dalį rūpesčių užkrovė ant mūsų, verslininkų. Kaip galima reikalauti statyti pliažininkams tualetus, jei tai savivaldybės funkcija? O tokio tualeto priežiūra brangiai kainuoja. Arba reikalavimas įrengti dušus. Kai pradėjome sakyti, kad į paplūdimius neatvestas vandentiekis, tai iš kur dušams paimti vandens? Mums pasiūlė pastatyti statines ir jas pildyti vandeniu, atsivežtu iš miesto“, – pykčio, jog turi spręsti miesto problemas, neslėpė R.Murmokas.

Labdaros neteiks

Kadangi verslininkai yra priversti investuoti į paplūdimių infrastruktūrą, jie patvirtino, jog naivu tikėtis, kad paslaugos bus teikiamos nemokamai.

Kitaip tariant, ir už apsilankymą tualete, duše, vaikų žaidimo ar sporto aikštelėje reikės susimokėti.

„Labdara tikrai neužsiiminėsime ir abejoju, ar kas nors ką nors teiks nemokamai“, – tikino R.Murmokas.

Tačiau R.Petrošius skaičiavo, jog dalį paslaugų reikės teikti nemokamai, nes taip tiesiog bus pigiau pačiam verslininkui.

„Jei imsime pinigus, tuomet teks mokėti vietinę rinkliavą, kuri yra 10 litų už kv. metrą per mėnesį. Vaikų žaidimų aikštelė užima apie 70 kv. metrų, tai už tą reikėtų per mėnesį sumokėti 700 litų. Vargu ar tiek surinksime, jei imsime mokestį, o jei jo atsisakysime, tuomet nereikės mokėti rinkliavos“, – skaičius dėstė R.Petrošius.