Verslininkai rado naują būdą, kaip iš savivaldybės biudžeto išlupti nemenkas sumas pinigų. Sėkmę garantuoja neįgalieji, nes likimo nuskriaustus žmones įdarbinusios bendrovės užsakymų iš merijos gauna beveik be konkurencijos.

Įregistravo 44 įmones

Įstatymai visas iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas institucijas ir įstaigas įpareigoja dalį paslaugų ir prekių pirkti tik iš socialinių įmonių.

Savivaldybė joms privalo skirti 10 proc. visų viešiesiems pirkimams numatytų pinigų.

„Sumos yra tikrai didelės. Pavyzdžiui, užpernai, kai buvo geri metai, įvairių paslaugų ir prekių nusipirkome už 100 mln. litų. Vadinasi, socialinėms įmonėms turėjo atitekti 10 mln. litų“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis.

Lietuvoje šiuo metu yra įregistruotos vos 44 socialinės įmonės, kurios kviečiamos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Dauguma jų tokį statusą yra įgijusios todėl, kad bent jau oficialiai daugiau nei pusė bendrovės darbuotojų yra neįgalūs.

Konkursų neviešina

Viešieji konkursai socialinėms įmonėms taip pat organizuojami išskirtinėmis sąlygomis.

Pavyzdžiui, skelbiant įprastą viešąjį konkursą, informacija apie jį spausdinama „Valstybės žinių“ „Informaciniuose pranešimuose“, kitose žiniasklaidos priemonėse, savivaldybės interneto svetainėje.

Pastaruoju metu tokiuose konkursuose dalyvauja po keliolika bendrovių, kurios, norėdamos laimėti, siūlo kuo mažesnę kainą.

„Kai paslauga ar prekės perkamos iš socialinės įmonės, procedūros paprastesnės. Tereikia pasižiūrėti į socialinių įmonių sąrašą, kurį skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba, išsirinkti, kokios įmonės teikia tokias paslaugas, ir kelioms iš jų išsiųsti kvietimą dalyvauti konkurse. Tenka pripažinti, kad tokioms įmonėms tikrai yra didesnė galimybė išvengti konkurencijos“, – aiškino T.Mataitis.

Trys darbai – 180 tūkst. litų

Socialinėms įmonėms sukurtos išskirtinės rinkos sąlygos kelia įtarimų ir politikams.

„Jei tokioje įmonėje tikrai įdarbinami neįgalieji ir ji gauna užsakymų iš savivaldybės, tai viskas gerai. Tačiau man kyla abejonių, kad neįgaliaisiais yra naudojamasi. Iš verslininkų teko girdėti, jog socialines įmones jie kuria todėl, kad būtų lengviau laimėti viešuosius pirkimus, nors jų pasiūlytos kainos yra didesnės. Būtų labai apmaudu, jei dėl tokių negražių dalykų būtų sugadinta gera idėja“, – teigė miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Gabšys.

Pernai Klaipėdos savivaldybė viešuose konkursuose, kuriuose dalyvavo ir juos laimėjo tik socialinės įmonės, nusipirko prekių ir paslaugų už beveik 200 tūkst. litų.

Didžioji dalis šių pinigų – per 180 tūkst. litų – atiteko bendrovei „Lyderio akademija“.

Ji laimėjo tris konkursus tam tikrų projektų, pretenduojančių gauti finansavimą iš ES, dokumentams parengti.

Važinėja mersedesu

„Esu įsitikinęs, kad šios įmonės pasiūlyta kaina – per didelė. Lietuvoje yra labai daug tokių konsultacinių bendrovių, kurios tuos dokumentus būtų parengusios gerokai pigiau. Todėl man ir kyla įtarimų, jog neįgaliaisiais tik prisidengiama, siekiant pasipelnyti“, – žodžių į vatą nevyniojo K.Gabšys.

Abejones dar labiau kirbina tai, kad neįgaliuosius įdarbinusios socialinės įmonės „Lyderio akademija“ generalinis direktorius Gintaras Lubauskas važinėja prabangiu „Mercedes“ automobiliu, kurio išskirtinumą dar labiau pabrėžia vardiniai automobilio numeriai.

K.Gabšys teigė esą įsitikinęs, kad kai kurių socialinių įmonių veikla turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos, kurios bent jau išsiaiškintų, ar tose bendrovėse išties dirba neįgalieji, ar „tik jų darbo knygelės“.

Neįgalūs – ir statybininkai

„Nemanau, kad mūsų paslaugos yra brangesnės nei įprastų bendrovių. Tarp socialinių įmonių taip pat yra konkurencija, nes jų steigiama vis daugiau“, – aiškino bendrovės „Lyderio akademija“ generalinis direktorius G.Lubauskas.

Jo teigimu, bėda ta, jog savivaldybės nesilaiko reikalavimų 10 proc. viešiesiems pirkimams numatytų pinigų skirti paslaugoms ir prekėms iš socialinių įmonių pirkti.

„Tokių pirkimų mes išties organizuojame labai mažai, nes iš socialinių įmonių perkamos paslaugos yra brangesnės. Bet jos užsiiminėja lobizmu, todėl ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir kitos institucijos mums rašo reikalavimus iš socialinių įmonių pirkti daugiau“, – tvirtino T.Mataitis.

Viena priežasčių, kodėl iš socialinių įmonių buvo perkama nedaug, anot T.Mataičio, yra ta, kad tokių bendrovių buvo mažai. Tačiau jų nuolat daugėja.

Socialinių įmonių statusą pastaruoju metu įgyja net statybų kompanijos.

G.Lubauskas neslėpė, jog socialinės įmonės jau susibūrė į asociaciją, o ši dės visas pastangas, kad valstybinės institucijos išskirtinį statusą turinčioms bendrovėms per viešuosius pirkimus atiduotų joms priklausančius pinigus.

„Socialiai pažeidžiamų žmonių integracija galima tik per socialines įmones. Kuo daugiau užsakymų jos turės, tuo daugiau neįgaliųjų galės įdarbinti“, – pabrėžė G.Lubauskas, patikinęs, kad jo vadovaujamoje bendrovėje „Lyderio akademija“ dirba 23 neįgalūs darbuotojai.