Verslo psichologija Lietuvoje – jau ne naujiena. Vis dažniau įmonių vadovai, rinkdamiesi darbuotojus, kreipiasi į verslo psichologus ir prašo įvertinti numatytus kandidatus į tam tikras pareigas.

Įmonės labui

Verslo psichologė Irma Reinikienė tikina, kad Lietuvoje daug kas orientuojasi į klinikinę psichologiją, esą ta sritis išaukštinama, manoma, kad kilnu padėti tik pacientui.

„Bet juk žmogui svarbu ne tik sveikata, tačiau ir sėkmingai save realizuoti darbe. Jei asmuo gerai jaučiasi dirbdamas, yra motyvuotas, jo darbo atmosfera gera, tai savaime jis mažiau serga, yra laimingesnis“, – tvirtina I.Reinikienė.

Psichologės teigimu, ne tik klinikinė, bet ir verslo psichologija gali padėti žmogui. Teigiama, kad taip prisidedama prie darbuotojų darbo kokybės, pagerėja jų savijauta. Esą svarbu atskleisti dirbančiųjų stiprybes ir potencialą.

Verslo psichologai Lietuvoje aktyviau pradėjo dirbti prieš 10 metų.

Kaip rasti pamainą?

„Verslo įmonių vadovai į mus dažnai kreipiasi prašydami įvertinti ir atrinkti darbuotojus, kurie iš jų tinkamiausi į vienas ar kitas pareigas. Yra atvejų, kai vadovas sako: man reikia augintis pamainą, įvertinkite, kuris iš mano darbuotojų galėtų užimti vadovaujančias pareigas“, – pasakojo I.Reinikienė.

Psichologinių vadybinių mokymų prireikia ir jau dirbantiems ar pradedantiems darbuotojams, teigė psichologė.

„Atliekami įvairiausi tyrimai, galima nustatyti stipriąsias ir silpnąsias įmonės puses, ką reikėtų tobulinti. Įvertiname ir darbuotojų motyvaciją. Konsultuojame įmonių vadovus. Pavyzdžiui, ateina vadovas ir sako: nebesusitvarkau su savo darbuotojais. Ir mes kartu ieškome sprendimų“, – tvirtino verslo psichologė I.Reinikienė.

Apgauti sunku

Pasak psichologės, ne visais atvejais žmonės žino, kad jie yra testuojami. Teigiama, kad pavyksta atskirti ir puikius „aktorius“, kurie reikiamu momentu sugeba save gražiai pateikti.

„Patirtis neleidžia prasprūsti gudrybėms, svarbiausia nepasiduoti kandidato manipuliacijoms, laiku pastebėti, kur jis bando paveikti savo žavesiu, kur save perdėtai kontroliuoja, tai atsiskleidžia skirtingai pateikiant tą patį klausimą. Taikomi ir psichologiniai testai su melo skalėmis. Pats geriausias būdas vadybininkui rasti, tai duoti jam konkrečią užduotį. Tada ir pamatysi, ar jis turi įgūdžius, ar ne“, – darbo subtilybėmis dalijosi I.Reinikienė.

Psichologė pripažino, kad įžvalgumo išties prireikia.

„Buvo situacija, kai padėjau įmonei atsirinkti aukštesnio lygio vadovą. Jie jau buvo pasirengę vieną įdarbinti, bet pietų metu pastebėjau būsimąjį kandidatą sėdintį ant taburetės visiškai suglebusiais pečiais, atrodė toks pavargęs ir nemotyvuotas. Tuomet dar spėjau užkirsti kelią, ir jo neįdarbinome. Laikysena parodė, kad jis tingus“, – teigė pašnekovė.

Giminaičiai – prasti darbuotojai?

Įprasta nuostata, jog Lietuvoje įdarbinama pagal pažintis ar giminystės ryšius. Savo klientams verslo psichologai rekomenduoja vengti giminaičių įdarbinimo arba įdarbinti tik tokį, kuris iš tiesų tinkantis toms pareigoms.

„Ne vieną savo klientą esu išgelbėjusi nuo giminių. Dažnu atveju tas žmogus iš viso niekam tinkamas, neturi ne tik įgūdžių, bet ir motyvacijos dirbti. Spaudimas iš giminaičių būna didelis, esą jis neturi darbo, padėk jam įsidarbinti. Kandidatus vertiname objektyviai, ir mūsų tyrimai byloja, kad giminės dirba blogiau“, – neslėpė I.Reinikienė.

Įmonės strategijos ir darbuotojų motyvacija labai daug priklauso nuo vadovų sąmoningumo, įsitikinę verslo psichologai.