Sumanymą Klaipėdoje kurti vėtrungių alėjas kai kurie klaipėdiečiai vertina itin skeptiškai. Esą praeityje uostamiestyje tokių dalykų nebuvo, o naujadarai bus ne kas kita – tik kičas, kuris tikrai neprisidės prie krašto paveldo garsinimo.

Iniciatyva sukėlė abejonių

Metų pradžioje žinomas žurnalistas klaipėdietis Denisas Nikitenka pasiūlė uostamiestyje įrengti kelias Vėtrungių alėjas. Uostamiesčio politikai tam pritarė, o 2014-uosius Klaipėdoje net paskelbė vėtrungių metais. Tačiau ši idėja sužavėjo ne visus.

"Vėtrungė, kaip ir herbas, yra šeimos ženklas, jis priklauso tik šeimai, jo negalima dauginti. Ir tai, kas dabar yra daroma, – nebe paveldas ir jo propagavimas, o kičas, kuris tikrai neprisideda prie mūsų krašto garsinimo", – įsitikinęs istorinių spaudinių leidėjas Kęstutis Demereckas, neseniai parengęs ir išleidęs knygą apie senąsias krašto vėtrunges.

Leidėjas prisiminė dar pernai rudenį Šilutėje vykusią mokslinę konferenciją šiuo klausimu, kur prieita išvada, kad negalima autentiškų dalykų perkelti bet kur ir autentiškų vėtrungių simbolius kartoti.

"Yra išlikusi viena vienintelė vėtrungė. Tai ką, jie dabar ims mano knygą, kopijuos tas vėtrunges ir daugins? Tai tik dauginimas kvailo meninio produkto, o ne tikro daikto. Ką dabar daro, yra absurdas", – tvirtino K.Demereckas.

Esą dar per Jūros šventę papuošti miestą vėtrungėmis galima, bet ne kičą gatvėse kabinėti.

K.Demerecko manymu, reikia skirti lėšų studijuoti vėtrunges, rinkti apie tai istorinę medžiagą, o ne jas pjaustyti, propaguoti ir statyti.

Pritrūko originalumo

Šilutė ir Dreverna rengiasi atidaryti vėtrungių galeriją. Kuršių marių krantinėje Nidoje jau ne vienus metus plazda tokia ekspozicija. Ten eksponuojamos 82 vėtrungės, kurias kiekvieną pavasarį muziejininkai iškelia, o rudenį nuima.

"Jas visas iki vienos kiekvieną sezoną reikia restauruoti. Reikia keisti kai kurias detales, ir muziejui, kaip biudžetinei įstaigai, tai kainuoja 6–7 tūkst. litų. O po 2012 m. viesulo savivaldybė skyrė ir papildomai lėšų, nes labai daug vėtrungių buvo sulaužyta. Tai yra didelis rūpestis muziejui, kuriame dirba tikrai mažai žmonių", – neslėpė Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Regina Jonušienė.

Muziejaus vadovė teigė nustebusi dėl klaipėdiečių iniciatyvos, esą tai bus pakartojimas to, kas yra įrengta Nidoje.

"Klaipėda nori vėtrungių, bet ką jie rodys, juk ten jų neturėjo. Ar tai tikrai būtina?" – klausė E.R.Jonušienė.

Nereikia, ko nebuvo?

Klaipėdos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas mano, jei vėtrungių statymo iniciatoriai uostamiestyje tokiu būdu įamžins atminimą senųjų žvejų gyvenviečių, iš kurių ir išaugo Klaipėda, tokia idėja yra gera.

Pasak istoriko, kai kurios gyvenvietės turėjo tuos ženklus-vėtrunges laivams, bet jais nesinaudojo. Tačiau šiandien miestui prisiminti tas vėtrunges ir kartu senąsias gyvenvietes – puiki proga.

"Svarbu žinoti, kad realiai visos tos gyvenvietės tomis vėtrungėmis nesinaudojo, nes neturėjo teisės didžiajai žvejybai mariose burvaltėmis. Natūralu, nes žvejybos plotai buvo giliau Kuršių mariose ir šių gyvenviečių žvejai jų nesiekė. Jie orientavosi į žvejybą jūroje ir ant savo laivelių jokių vėtrungių su išskirtiniais ženklais nekėlė", – pasakojo D.Elertas.

Klaipėdiečiams valdžia vėtrunges suteikė labai vėlai – 1882–1884 m., tai yra tuo laiku, kai vėtrungių kėlimas ant laivų stiebų jau buvo nelabai privalomas visose Kuršių mariose. Vėlesnė laivelių ženklinimo tvarka keitėsi, atsirado numeriai ant burių ar ant borto.

"Blogai būtų, jeigu siektų "atgaivinti" dalykus, kurie čia niekada neegzistavo. Vėtrungių Klaipėdoje nenaudojo, bet ženklų, menančių tas penkias Klaipėdos gyvenvietes, buvo. Ir mums, klaipėdiečiams, yra labai geras pretekstas jas atsiminti, nes jų pagrindu dabartinė Klaipėda ir susikūrusi", – pabrėžė D.Elertas.

Pasak jo, gamindami vėtrunges turėtume nebijoti modernaus požiūrio, naudoti kitus simbolius, kurie vienaip ar kitaip su ta vieta susiję.

Beje, tokių modernių vėtrungių atkūrimo interpretacijų būta prieš karą.

"Yra 1938 m. buriuotojų sąjungos plaketė, skirta regatai, vykusiai Klaipėdoje, ant kurios pavaizduota vėtrungė. Iš tolo žiūrint ji atrodė kaip klasikinė, bet pasižiūrėjus iš arčiau buvo matyti ir

Vytis, ir modernaus miesto siluetas. Precedentų būta, bet būtų liūdna, jei atkartotume Drevernos, Kintų ar Juodkrantės simbolius ir juos pateiktume kaip klaipėdietiškus", – mano D.Elertas.

Nepretenduoja į istorinę tiesą

Idėjos iniciatorius D.Nikitenka teigia, jog kuriant vėtrunges ketinama naudoti Klaipėdos simbolius, tad naujosios vėtrungės esą pasakos turistams ir apie miesto istoriją.

Planuojama panaudoti inkarus, uosto vartų simbolius, stilizuotas žuvis ar gintaro gaudytoją, pilies motyvą ar fachverkinių pastatų siluetus.

Istorinės teisybės klaipėdietis esą ir nesirengia regeneruoti, o kuria naują tradiciją ir teigia, kad Klaipėda taip pat gali puoštis vėtrungėmis ir reprezentuoti šitą paveldą.

"Jeigu miesto politikai, balsavę už šį sprendimą, patvirtino, kad šis projektas miestui būtinas, tai kokių dar įrodymų reikia? Visos aplinkinės gyvenvietės ir miesteliai prie marių turėjo vėtrunges. Klaipėda – neatsiejama Kuršių marių kultūros paveldo dalis, mes neturime teisės likti nuošaly. Mes nepretenduojame atkurti to, ko nebuvo", – pabrėžė D.Nikitenka.

Mato platesnį kontekstą

Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, kuris į uostamiesčio savivaldybę atėjo dirbti iš Neringos, prieš tai ten dirbęs tokiose pat pareigose, prisimena, kai Nidoje buvo pasiūlyta įrengti vėtrungių alėją, ją įgyvendinti nebuvo lengva.

"Kaip ir kiekviena nauja iniciatyva, sutikta įvairiai. Buvo nuomonių ir vertinimų, kad to nereikia daryti, nes kur tai matyta, kad ant stiebų būtų eksponuojamos vėtrungės. Tačiau kai projektas įsibėgėjo, abejonių nebeliko. Ir Klaipėdoje tas pats, jeigu kas nors netorpeduos, tai gal idėja ir virs kūnu", – įsitikinęs N.Lendraitis.

Didžiausia bėda yra ta, kad nėra išlikę senųjų vėtrungių pavyzdžių, nors Kultūros skyriaus vedėjas teigia iš pradžių ir pats labai atsargiai ir santūriai vertinęs D.Nikitenkos iniciatyvą.

Paskui esą nuspręsta, kad prasminga būtų tą projektą vystyti, ir taip priartėta prie politikų palaiminimo.

"Tikslas ir yra grąžinti į viešąjį gyvenimą šį simbolį. Žinoma, teisingas klausimas dėl istorinės tiesos – buvo ar nebuvo čia tos vėtrungės, bet į visa tai žiūriu plačiau. Visa tai galėtų prisidėti prie turizmo srautų generavimo ir turizmo vystymo pačiame regione. Manau, kad tos vėtrungių alėjos Klaipėdoje galėtų būti labai sėkmingas projektas", – viliasi N.Lendraitis.