Diskusija pradėta ir tiek
Tai jau ne pirmas kartas, kai įdomūs istoriniai jūriniai projektai stringa valdžios kabinetuose, laidojamos gražiausios idėjos.
Švyturiai, kanalai, pramoginės prieplaukos – visa tai nereikalinga, nes neduoda pelno. Nors pasikeitus aplinkybėms iš viso nebeaišku, kas uoste reikalinga, nes pelningų objektų, prarandant tranzitą, smarkiai mažėja.
Su džiugiomis viltimis Baltijos jūros švyturių entuziastas, knygų apie švyturius leidėjas Aidas Jurkštas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Susisiekimo ministeriją siūlydamas įgyvendinti gražią idėją – ant Šiaurinio molo atstatyti Antrojo pasaulinio karo metais nugriautą Baltąjį švyturį.
To rezultatas – Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje prie Klaipėdos miesto tarybos sudaryta švyturio atkūrimo reikalais ketinanti pasirūpinti darbo grupė.
Ji palaikymo ketina kreiptis net į šalies Prezidentą, gal Premjerę, nes institucijos, kam priklauso vieta, kur 1884 m. buvo pastatytas švyturys, jau pateikė savo nepalankų verdiktą.
Taip jau įprasta, kad Lietuvoje įpratome girtis ne realiai padarytais darbais, o įvairiomis sukurtomis komisijomis, diskusijomis, pažadais. Realybė būna visai kitokia.
Be Baltojo švyturio atkūrimo ant molo, diskusija pradėta ir dėl jūrinės kultūros istorinio objekto – buvusios Melnragės laivų gelbėjimo stoties atstatymo.
Gal geriau švyturio maketas?
Klaipėdos miesto savivaldybė tarsi ir būtų už Baltojo švyturio atkūrimą. Pripažįstama, kad tai graži idėja, bet dar gana nauja ir reikalaujanti diskusijų. Nei Klaipėdos miesto strateginiuose dokumentuose, nei Klaipėdos uosto bendrajame plane nėra analizuotas Baltojo švyturio atkūrimas.
Savivaldybė šios idėjos įgyvendinimo nesiimtų, nes švyturys turėtų būti atkuriamas ant Šiaurinio molo, kuris jai nepriklauso. Šį molą eksploatuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji šiuo metu kaip tik vykdo tiek dalies Šiaurinio, tiek Pietinio molo rekonstrukciją. Atkurti Baltąjį švyturį nebūtų galima, nes konkursai jau įvyko ir jų techniniuose dokumentuose koks nors buvusio istorinio švyturio atstatymas nenumatytas.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pateikė alternatyvų pasiūlymą, kad ant Šiaurinio molo kaip meno kūrinys galėtų būti įrengtas Baltojo švyturio maketas, stendas ar kitas laikinas mažosios architektūros objektas. Jei tokius pasiūlymus teikia atsakingas savivaldybės atstovas, galima suprasti, kad miestui to Baltojo švyturio atstatymas nėra svarbus.
Be Baltojo švyturio atkūrimo ant molo, diskusija pradėta ir dėl jūrinės kultūros istorinio objekto – buvusios Melnragės laivų gelbėjimo stoties atstatymo.
Kyla abejonių
Apie jūrinės kultūros objektų atkūrimą uosto zonoje gana kategorišką poziciją pateikė susisiekimo viceministrė Violeta Maskaliovienė.
"Švyturys, kaip navigacinė priemonė, Klaipėdos uosto reikmėms nėra reikalingas. Uostas lėšas gali skirti laivybos saugumui, navigacijos ženklams ir sistemoms statyti, remontuoti ir prižiūrėti. Baltojo švyturio, kaip simbolio, statybai Uosto direkcija negalėtų skirti pinigų", – tikino viceministrė.
Netgi suabejota, ar Baltąjį švyturį būtų įmanoma atkurti buvusioje autentiškoje jo vietoje, nes Šiaurinis molas buvo rekonstruotas ir jo konfigūracija yra pasikeitusi.
Pastebėta ir tai, kad Baltasis švyturys, kaip buvęs istorinis objektas, nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, jo vertė nėra apibrėžta.
Viceministrės V.Maskaliovienės vertinimu, jei visuomenėje būtų išsamiai apsvarstyta ir nuspręsta, kad toks objektas reikalingas kaip jūrinės kultūros reiškinys, galbūt vertėtų rengti atskirą jo atstatymo projektą, ieškoti finansavimo šaltinių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bent artimiausiu metu Baltojo švyturio atstatymui pinigų nėra numačiusi ir net nepuoselėja minties apie tokio objekto atstatymą.
Naujausi komentarai