Klaipėdietė užsimojo ištaisyti istorinę klaidą ir Vytautą Landsbergį pagaliau pasodinti į šalies Prezidento kėdę. Viešą kreipimąsi internete išplatinusi moteris viliasi, kad iniciatyvą palaikys ir kiti Lietuvos gyventojai.

Padėjo apsispręsti laida

Klaipėdietė Aldona Marija Gedvilienė patikino V.Landsbergio asmeniškai nepažįstanti, nėra su juo bendravusi, tačiau negalinti nesižavėti jo asmenybe. "Tai nepaprastai doras žmogus, kito tokio Lietuvoje nėra", – susidarė nuomonę moteris.

Idėja, kad V.Landsbergis turi būti paskelbtas Lietuvos Prezidentu, A.M.Gedvilienei gimė seniai. Tačiau imtis konkrečių veiksmų paskatino šalies nepriklausomybės 20-mečio proga sukurta televizijos laida.

"Daugelyje momentų parodė gerbiamą V.Landsbergį, jo kalbas, pasisakymus. Tai galutinai mane privertė apsispręsti", – prisiminė A.M.Gedvilienė.

Iškart po to moteris virtualioje erdvėje išplatino kreipimąsi.

"Nepriklausomybės atstatymo Akto Deklaracija nepaprastomis aplinkybėmis, ypatingos įtampos ir ypatingos istorinės aplinkos sąlygomis iš tiesų buvo nepaprasto didvyriškumo ir nepaprasto diplomatiškumo momentas. Taip, žinoma, be Lietuvos Sąjūdžio tai nebūtų buvę įmanoma, bet Dievas davė Lietuvai nepaprastą lyderį – tai gerb. prof. V.Landsbergį, kuris atitiko to sudėtingo laikmečio reikalavimus ir padarė viską, kad Lietuva būtų laisva", – be kita ko, teigiama peticijos tekste.

Išsiuntinėjo šimtus laiškų

Parėjus beveik mėnesiui, kreipimąsi pasirašė 44 žmonės. Klaipėdietė pripažino – palyginti su tuo, kad išsiuntė daugiau nei 300 laiškų bei agituoja žmones visais kitais įmanomais būdais, rezultatai menki.

"Rašiau visoms Lietuvos savivaldybėms, spaudos leidiniams, kai kurioms įmonėms, asmeniškai kreipiausi į visus Seimo narius, – kalbėjo pašnekovė. – Visi pažangūs žmonės turėtų tam susitelkti. Tai visos Lietuvos reikalas, ne vien Klaipėdos. Rašiau ir miesto merui. Nors negavau jokio atsako, tikiuosi, kad nors Klaipėda neapsikiaulins, palaikys kaip reikiant."

A.M.Gedvilienė džiaugiasi, jog jos iniciatyva jau sulaukė klaipėdiečio Seimo nario Vytauto Grubliausko dėmesio.

"Keista, kad mūsų valdžios atstovai, kurių krikštatėvis, idėjinis įkvėpėjas yra V.Landsbergis, – kad ir Andrius Kubilius, kiti šios partijos žmonės – tyli. Bet jie turbūt labai užsiėmę ir šį klausimą atidėjo ateičiai, tikiuosi, kad jie atsibus", – vylėsi pašnekovė.

Pats V.Landsbergis – prieš

A.M.Gedvilienė prisipažino, kad jos iniciatyva – ir savotiškas eksperimentas.

"Man nepaprastai įdomu, ar vienam žmogui Lietuvoje pavyktų suorganizuoti ką nors tokio svarbaus", – teigė klinikinės biologės išsilavinimą turinti moteris.

Nors klaipėdietė jaučia šeimos palaikymą, pripažino, kad didesnė parama nepakenktų.

"Yra kitas darbo frontas – renku ir pati parašus. Pensijos popieriui man užteks, spausdintuvą, kompiuterį turiu savo, reikia, kad tik atsirastų entuziastų", – tvirtino pašnekovė.

Paklausta, ar nesibaimina prieštaringų vertinimų, klaipėdietė patikino, kad negatyvių reakcijų nepaiso.

"Jau sulaukiau įvairiausių komentarų, bet manęs tai visiškai nedomina, mano vidaus tai nepalietė. Tiesiog priimu tai kaip žmogaus supratingumo, nesubrendimo, paviršutiniškumo momentą. Žiūriu į tai filosofiškai – visas gyvenimas kupinas prieštaravimų, jis toks įvairus, sudėtingas, kitąkart – klastingas", – kalbėjo moteris.

A.M.Gedvilienės spėjimas, kad jos iniciatyva pačiam profesoriui turėtų būti netikėtumas, pasitvirtino.

Iš "Klaipėdos" sužinojęs, jog renkami parašai, kad būtų paskelbtas Lietuvos Prezidentu, V.Landsbergis buvo nešnekus.

"Nežinau, visokių žmonės gali turėti idėjų. Man tai atrodo nereikalingas dalykas", – teigė europarlamentaras.

Paklaustas, ar tokia tautiečių iniciatyva bent pamalonino, profesorius pakartojo: "Aš bevelyčiau, kad to nedarytų. Tai neturi prasmės", – lakoniško pokalbio pabaigoje leidęs suprasti, kad šia tema kalbėti apskritai nelinkęs.

Tarsi grąžinti skolą

Kol kas vienintelis iš Seimo narių A.M.Gedvilienės išplatintą peticiją pasirašęs V.Grubliauskas mano, kad jo sprendimas neturėtų labai stebinti. Politikas tvirtino į šią iniciatyvą pasižiūrėjęs pilietiškai.

"Šio iškilaus Lietuvos istorijos veikėjo vaidmuo, ko gero, bus suvoktas tik dar po kokių 20 metų. Suprantu, kad V.Landsbergis tam tikrai grupei žmonių šalia pasigėrėjimo, pasididžiavimo kelia ir tam tikrą "alergiją", bet tai neturėtų tapti priežastimi neįvertinti tų, kurių vaidmuo Lietuvos istorijoje buvo lemtingas. Žmogus atliko istorinį vaidmenį, kuris vertas prezidento vardo. Todėl tai neturėtų būti suvokiama ar priimama kaip konkrečios partijos veikėjo kanonizacija ir šiuo atveju reikėtų atmesti politines ambicijas, simpatijas antipatijas", – samprotavo V.Grubliauskas.

Politiko nuomone, tautos valia šiandien galėtų padėti suteikti V.Landsbergiui prezidento statusą bent formaliai – tarsi grąžinti garbės skolą.

"Tai ir yra situacijos subtilumas. Nepamirškime, kad praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai Lietuva kūrėsi, niekas negalvojo apie titulus, privilegijas ar kaip bus įamžinti. Tada vienintelis siekis buvo apsiginti nuo didelio sovietinės imperijos spaudimo. Todėl dabar ir kalbame apie tam tikrą istorinio teisingumo atstatymą", – teigė pašnekovas.