Žardininkuose – naujas traukos objektas

Skaidresnis vanduo

"Pagrindinis salos tikslas – fosforo ir azoto šalinimas iš vandens telkinio. Bet ji turi ir daugiau naudos. Sukuriamos buveinės augalams ir gyvūnijai – vandens paukščiams, vabzdžiams, smulkiems organizmams, netgi žuvims. Jeigu tik čia jų yra, nes kol kas nematome", – paaiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinė sala turėtų praskaidrinti tvenkinį – apsaugoti nuo užžėlimo ir žydėjimo. Ne paskutinėje vietoje ir estetinė jos funkcija. Tam ji bus apsodinta specialiais augalais.

"Dalis jų skirti pašalinti azotui ir fosforui, o dalis tiesiog gražūs – kad aplinkiniai gyventojai jaustų tam tikrą estetinį pasitenkinimą", – teigė A.Razinkovas-Baziukas.

Actekų išradimas

Du trečdaliai salos augmenijos – vietinė.

"Margalapės nendrės, margalapis ajeras, šiurkščiosios margalapės viksvos, švendrai. Ir keletas egzotinių augalų. Pelkinis kiparisas turbūt egzotiškiausias. Mes jį tradiciškai pasodiname norėdami pagerbti salų išradėjus actekus – jis atkeliavęs būtent iš to regiono. Actekai prieš kokį tūkstantį metų naudojo panašias salas žemės ūkiui – jose augindavo daržoves", – tikino profesorius.

Pagerino: naujos salos konstrukcija patobulinta aplinkai draugiškais komponentais ir nendrėmis, užaugusiomis Kuršių nerijoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tai jau antra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komandos uostamiestyje sukurta sala. Pirmoji plūduriuoja prie Jono kalnelio.

"Anksčiau salos buvo perkamos iš Škotijos. Bet jose buvo naudojama per daug plastiko. Čia vietoje plastikinio tinklo naudojame metalinį. Jis gerokai draugiškesnis aplinkai. Taip pat naudojame vietinę medžiagą – nendres. Ir, be abejo, ji išėjo pigesnė", – privalumus vardijo A.Razinkovas-Baziukas.

Pravertė patirtis

Kuriant naują salą, atsižvelgta į patirtį su pirmąja, kurią gerokai apskabė antys. Tad šįkart įrengta apsauginė tvorelė ir parinkti augalai, kuriuos paukščiai lesa tik prispirti bado.

Kur įrengti antrąją salą, nusprendė Klaipėdos savivaldybė.

"Praeitais metais išvalytas mažasis Žardės tvenkinys gana tuščias. Norėjome jį pagyvinti ir pritraukti žmonių. Ir paukščių daugiau atsiras, didina biologinę įvairovę. Ir grožis – iš karto daugiau estetikos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Prižiūrės savivaldybė

Apželdintą ir sutvarkytą salą universitetas perduos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Jei ateityje būtų statoma daugiau tokių salų, Aplinkosaugos skyriaus vedėja norėtų jas įrengti prie Jono kalnelio.

"Norėčiau, kad prie dabar esančios salos Jono kalnelyje atsirastų draugija. Jei jų būtų daugiau, būtų didesnė nauda ir vaizdas geresnis", – teigė R.Jievaitienė.

Dirbtinėmis salomis domisi ne tik Klaipėdos savivaldybė.

"Skaičiau pranešimus ir Maroke. Labai susidomėję visi kaimynai – latviai, rusai. Kvietė mane kaip pranešėją papasakoti apie šitas salas. Aš labai myliu šitą projektą", – atviravo profesorius A.Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto koordinuojamo tarptautinio projekto rezultatas. Jame dalyvauja ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, mokslininkų kolegos iš Lenkijos ir Vokietijos.