- Bernardas Šaknys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atvežė: krante surinkę dirbtinės salos konstrukciją mokslininkai nuplukdė ją į tvenkinio vidurį.
-
Atvežė: krante surinkę dirbtinės salos konstrukciją mokslininkai nuplukdė ją į tvenkinio vidurį.
-
Atvežė: krante surinkę dirbtinės salos konstrukciją mokslininkai nuplukdė ją į tvenkinio vidurį.
-
Atvežė: krante surinkę dirbtinės salos konstrukciją mokslininkai nuplukdė ją į tvenkinio vidurį.
-
Atvežė: krante surinkę dirbtinės salos konstrukciją mokslininkai nuplukdė ją į tvenkinio vidurį.
Neseniai sutvarkytame mažajame Žardės tvenkinyje – naujas traukos objektas. Klaipėdos mokslininkų sukurta dirbtinė sala vilios paukščius ir vabzdžius egzotiniais bei vietiniais žiedais. Tikimasi, kad pagyvėjęs tvenkinys patiks ir netoliese gyvenantiems klaipėdiečiams.
Skaidresnis vanduo
"Pagrindinis salos tikslas – fosforo ir azoto šalinimas iš vandens telkinio. Bet ji turi ir daugiau naudos. Sukuriamos buveinės augalams ir gyvūnijai – vandens paukščiams, vabzdžiams, smulkiems organizmams, netgi žuvims. Jeigu tik čia jų yra, nes kol kas nematome", – paaiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.
Dirbtinė sala turėtų praskaidrinti tvenkinį – apsaugoti nuo užžėlimo ir žydėjimo. Ne paskutinėje vietoje ir estetinė jos funkcija. Tam ji bus apsodinta specialiais augalais.
"Dalis jų skirti pašalinti azotui ir fosforui, o dalis tiesiog gražūs – kad aplinkiniai gyventojai jaustų tam tikrą estetinį pasitenkinimą", – teigė A.Razinkovas-Baziukas.
Actekų išradimas
Du trečdaliai salos augmenijos – vietinė.
"Margalapės nendrės, margalapis ajeras, šiurkščiosios margalapės viksvos, švendrai. Ir keletas egzotinių augalų. Pelkinis kiparisas turbūt egzotiškiausias. Mes jį tradiciškai pasodiname norėdami pagerbti salų išradėjus actekus – jis atkeliavęs būtent iš to regiono. Actekai prieš kokį tūkstantį metų naudojo panašias salas žemės ūkiui – jose augindavo daržoves", – tikino profesorius.
Pagerino: naujos salos konstrukcija patobulinta aplinkai draugiškais komponentais ir nendrėmis, užaugusiomis Kuršių nerijoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Tai jau antra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komandos uostamiestyje sukurta sala. Pirmoji plūduriuoja prie Jono kalnelio.
"Anksčiau salos buvo perkamos iš Škotijos. Bet jose buvo naudojama per daug plastiko. Čia vietoje plastikinio tinklo naudojame metalinį. Jis gerokai draugiškesnis aplinkai. Taip pat naudojame vietinę medžiagą – nendres. Ir, be abejo, ji išėjo pigesnė", – privalumus vardijo A.Razinkovas-Baziukas.
Pravertė patirtis
Kuriant naują salą, atsižvelgta į patirtį su pirmąja, kurią gerokai apskabė antys. Tad šįkart įrengta apsauginė tvorelė ir parinkti augalai, kuriuos paukščiai lesa tik prispirti bado.
Kur įrengti antrąją salą, nusprendė Klaipėdos savivaldybė.
"Praeitais metais išvalytas mažasis Žardės tvenkinys gana tuščias. Norėjome jį pagyvinti ir pritraukti žmonių. Ir paukščių daugiau atsiras, didina biologinę įvairovę. Ir grožis – iš karto daugiau estetikos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Prižiūrės savivaldybė
Apželdintą ir sutvarkytą salą universitetas perduos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Jei ateityje būtų statoma daugiau tokių salų, Aplinkosaugos skyriaus vedėja norėtų jas įrengti prie Jono kalnelio.
"Norėčiau, kad prie dabar esančios salos Jono kalnelyje atsirastų draugija. Jei jų būtų daugiau, būtų didesnė nauda ir vaizdas geresnis", – teigė R.Jievaitienė.
Dirbtinėmis salomis domisi ne tik Klaipėdos savivaldybė.
"Skaičiau pranešimus ir Maroke. Labai susidomėję visi kaimynai – latviai, rusai. Kvietė mane kaip pranešėją papasakoti apie šitas salas. Aš labai myliu šitą projektą", – atviravo profesorius A.Razinkovas-Baziukas.
Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto koordinuojamo tarptautinio projekto rezultatas. Jame dalyvauja ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, mokslininkų kolegos iš Lenkijos ir Vokietijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penki mėsainiai – per 15 minučių1
Sekmadienį, minint Tarptautinę mėsainių dieną, Klaipėdoje, Žvejų g. esančiame restobare „Gaisrinė“, vyko mėsainių valgymo čempionatas. Varžėsi net 20 dalyvių, iš kurių geriausią rezultatą pavyko pasiekti vos vienam –...
-
Neįprastas vaizdas: eismą centre reguliavo buteliu
Antradienį per pietus Klaipėdoje vairuotojai stebėjo neįprastą vaizdelį. Panašu, kad gerokai įkaušęs vyriškis eismą judrioje sankryžoje mėgino reguliuoti buteliu. ...
-
Dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – varžytuvės8
Birželio 1-ąją paaiškės naujasis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas. Stiprinant valstybines kolegijas, šią įstaigą prisijungti norėtų Klaipėdos valstybinė kolegija ir Klaipėdos universitetas, nors pati Jūreivy...
-
Jau pasipylė vasaros traumos
Išsiilgtoji vasara vilioja patirti kuo daugiau nuotykių. Kartu vasara yra ir karščiausias laikotarpis medikams bei gelbėtojams. Tik šiltajam metų laikui būdingos traumos jau prasidėjo. ...
-
Eksperimentas pavyko: hidrauliniai bandymai Klaipėdoje atliekami per vieną parą3
Kasmet AB „Klaipėdos energija“ klientai turėdavo sukti galvą, kaip šaltomis pavasario dienomis ar karštą vidurvasarį kelias paras išsiversti be karšto vandens. Būtent tokių nepatogumų vartotojams sukeldavo centra...
-
Žvynelinė yra daugiau nei tik odos liga2
Nors klaipėdiečius jau džiugina šiltasis sezonas, dalis žmonių pilnavertiškai mėgautis šiais malonumais negali – privalo vilkėti drabužius stačiomis apykaklėmis ir ilgomis rankovėmis, dėvėti pirštinės, o kartu k...
-
Kam priklauso paviljonas?8
Šalia Lėbartų kapinių stotelės esančiame laukimo paviljone akis bado šiukšlės ir pernykščiai lapai. Vienai gyventojai trūko kantrybė, ji nutarė išsiaiškinti, kas atsakingas už šios aplinkos neprieži...
-
Gyventojai – prieš „Ekonovus“ planus: ketina prie magistralės rūšiuoti atliekas17
Magistralėje, reprezentacinio Klaipėdos ženklo pašonėje, netrukus atvykstančiuosius į pajūrį gali pasitikti atliekų rūšiavimo padalinys. Vietos gyventojai, prisimindami bendrovės „Ekonovus“ darbą mieste, iš kur ji b...
-
Aplinkosaugininkai apie nudistų akibrokštą rezervate: tai yra sociopatija13
Nudistų akibrokštas pribloškė aplinkosaugininkus – nuogaliai pasigamino nelegalų užrašą „Nudistų pliažas“ ir ne tik įsmeigė jį pajūryje, bet net įsibrovė į rezervato teritoriją. ...
-
Benamiui už šiukšlinimą – tik bauda12
Benamiai – laisvi žmonės, eina, kur nori, miega, kada nori. Laisvoje šalyje tai nėra draudžiama. Neleistina tik šiukšlinti, nes teritorijos valymas – visų mūsų mokesčiais apmokamas darbas. ...