Kuria papildomą veiklą
Zebriugė yra panašus uostas kaip Klaipėda. Jis krauna apie 35-40 mln. tonų krovinių per metus. Bet prieš kelis dešimtmečius jo krova siekė vos 12-15 mln. tonų per metus.
Apie 35 proc. jo krovinių sudaro konteineriai, 30 proc. – jūrų keltais gabenami kroviniai ir apie 20 proc. skystieji produktai, tarp jų ir suskystintos gamtinės dujos, likę įvairūs kroviniai. Jūrų keltais gabenami kroviniai daugiausiai yra lengvieji automobiliai. Zebriugės uoste yra net keli automobilių ir sunkiosios ratinės technikos terminalai. Per metus kraunama apie 2,5 mln. vienetų automobilių.
Išskirtinis Zebriugės uosto pranašumas palyginti su Klaipėda yra tai, kad jame labai daug laisvų uosto plėtros teritorijų. Jose kuriama papildoma veikla. Apie tokią papildomą veiklą svajoja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai. Ji būtų realiai galima įsisavinant naujas teritorijas pietinėje dalyje. Panaudojant ir tą vietą kur dabar yra Klaipėdos miesto III vandenvietė.
Namai šalia terminalų
Bet Klaipėdos uosto direkcijos vadovams patinka ne vien tai, kad šis uostas kuria papildomą veiklą taip pritraukdamas didesnius kiekius krovinių.
Rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą labiausiai imponuoja tai, kad Zebriugės uoste be vidinių teritorijų sausumoje, pastatytas ir išorinis uostas jūroje. Jo molai į jūrą ištęsti iki keturių kilometrų. Vadinamame avanuoste įrengti konteinerių, ro ro, o taip pat suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
Įdomiausia yra tai, kad nuo SGD terminalo arba nuo išorinio uosto iki pirmųjų namų, kurie yra Šiaurės jūros pakrantėje, tik maždaug kilometro atstumas. O visai šalia gyvenamųjų namų, gal už kokių 200 metrų, veikia jūrų keltų terminalas.
Nors pagal pakrantės namus į suskystintųjų dujų terminalą juda sunkvežimiai, namų rajonas Knokke-Heist yra viena geidžiamiausių gyvenamųjų vietų Zebriugėje.
Tai turi panašumo su ateityje Klaipėdoje šalia Melnragės planuojamu statyti išoriniu uostu. Skirtumas tik tas, kad jame neplanuojamas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nes toks jau įrengtas prie Kiaulės Nugaros.
Kitas išskirtinis Zebriugės bruožas yra tai, kad į uosto teritoriją yra įsiterpusi Zebriugės senoji miesto dalis. Ją iš trijų pusių supa jūrų keltų ir konteinerių terminalai.
„Kai buvo rengiamasi statyti „Fluxys“ terminalą ne kartą teko lankytis Zebriugėje. Belgams nekyla rūpesčių, kad SGD terminalas yra už kilometro nuo gyvenamųjų namų ir kad uostas apsupo senąjį miestą. Kad iš tiesų yra taip bet kas gali pamatyti per „Google maps“ sistemą. Aš pats išvaikščiojau Zebriugę skersai ir išilgai, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Jis pridūrė, kad jei norime gerai gyventi, turime sau kelti ir ambicingus planus, kaip tai padarė belgai Zebriugės uoste, kai turėdami netgi mažiau pajūrio nei Lietuva, pasistatė išorinį uostą.
Rado kuo pasimokyti
Zebriugės uostas šiuo metu yra bene artimiausias Klaipėdos uosto partneris.
Su jame esančio SGD terminalo operatoriumi „SPG Fluxys“ bendradarbiavimo memorandumą vystant SGD mažos apimties projektus, įskaitant laivų bunkeriavimą, yra pasirašiusi „Klaipėdos nafta“.
Ji Klaipėdoje dar šiemet yra pasirengusi įdiegti SGD paskirstymo stotį. Iš jos dujos galėtų būti gabenamoms vartotojams tiek specialiais konteineriais, tiek automobiliais.
Naujausi komentarai