Netradiciniai verslai Klaipėdoje – vis dar retenybė. Į žirgų pramogas investuoti ryžtasi nedaugelis. Nes tai ne per vienus metus atsiperkantis verslas.

Brangi meilė ristūnams

Klaipėdietė Kristina Slipak teigė, kad turėti žirgą svajojo nuo vaikystės. Ši svajonė išsipildė prieš šešerius metus, kai ji su vyru, paėmusi paskolą, įsigijo Orlovų veislės ristūną Muskatą ir prabangią karietą.

„Kadangi žirgą išlaikyti yra brangu, galvojau, kaip čia padarius, kad jis užsidirbtų pats. Daugybę metų Smiltynėje stebėjau žirgus su karietomis ir jomis važinėjusius poilsiautojus. Pamaniau, o kodėl mes patys negalėtume tuo užsiimti?“ – prisiminė Kristina.

Ilgainiui verslas, darbas, pramoga ir hobis susiliejo į vieną. K.Slipak kažkada užsiiminėjo žirgų sportu, tad meilė žirgams nuo mažų dienų užsiliko iki šiol. Tačiau ji kainuoja.

Už gyvūno išlaikymą per metus tenka pakloti apie 4 tūkst. litų, ir tai tik arklidžių nuomai bei pašarams. Už kalvio, veterinaro paslaugas, treniruotes reikia mokėti papildomai. Pats žirgas kainuoja panašiai kaip paklausių markių 8–10 metų automobilis.

Karieta už žirgą brangesnė daugiau nei tris kartus.

Debiutas – Nidoje

Savo veiklą K.Slipak pradėjo 2007 m. pavasarį teatralizuotoje vasaros sezono atidarymo šventėje Nidoje.

„Pradėjome dirbti Nidoje. Neringos savivaldybės vadovai labai džiaugėsi ir kuo galėdami mums padėjo, net klausė, kodėl tik vieną karietą turime, gal galėtume įsigyti dar vieną, nes jos labai puošia kurortą, džiugina turistus“, – pasakojo K.Slipak.

Iš Nidos teko pasitraukti prasidėjus sunkmečiui.

„Yra nuostata, kad šis verslas labai pelningas, esą kelionė – trumpa ir brangi, tad mes gerai uždirbame. Iš tiesų per kelis turistinio sezono mėnesius užsidirbti visiems metams mums pavyko tik tada, kai pradėjome verslą“, – mitus paneigė Kristina.

Klaipėdietė tvirtino, jog tai buvo maloni pradžia, tačiau ji daugiau nepasikartojo.

Rizika – ne kiekvienam

Pats pelningiausias mėnuo – liepa. Bet pusė uždirbtos sumos, pasak K.Slipak, tenka išleisti degalams, nes žirgą ir karietą laiko Doviluose. Juos autotransportu tenka atsivežti į Klaipėdą. Tai kainuoja.

Būna užsakymų Vilniuje ir Kaune, bet nuvažiavimas ten irgi kainuoja. Transporto išlaidos didelės.

Dažniausi klientai – atvykėliai turistai, o vietiniai važinėja tik didelių savo šeimos švenčių metu.

Pasivažinėti mėgsta Palangoje apsistoję poilsiautojai iš Rusijos. Jie atvyksta pasidairyti ir po Klaipėdą. Tie, kurie atvyksta kruiziniais laivais, – taupūs žmonės ir retai sėda į karietą.

„Kodėl tų važnyčiotojų Klaipėdoje nėra daugiau? Karietos nežmoniškai brangios, todėl sveiko proto žmogus nelabai nori investuoti į tokį neaiškų verslą, kuris neatsiperka greitai. Čia yra ne vienų metų indėlis ir įdirbis“, – samprotavo Kristina.

Reikia labai ilgą laiką dirbti, kol visa tai atsipirks. Baigdami šeštąjį sezoną, tik šiemet, Kristina su vyru kėlė šampano taures, kai bankui grąžino verslui paimtą paskolą.

„Mes pirmi pradėjome tą verslą, žinome situaciją, mūsų kolegos neseniai įsigijo karietą ir jie jau ima baimintis, kad tai niekada neatsipirks“, – neslėpė Kristina.

Sunkumus atperka šypsenos

Nepaisant to, kad prasidėjo sunkmetis ir verslą teko iškelti iš Nidos į uostamiestį, noras juo užsiimti nepraėjo.

K.Slipak darbui pasirinko pačią Klaipėdą, nes Smiltynėje esą ir taip daug tokią pramogą siūlančių žmonių, o tai jau yra konkurencija, kuri, pasirodo, kenkia žirgo sveikatai.

„Mieste man gera, matau, kai žmonės šypsosi, moja, džiaugiasi, jų šypsenos atperka visus rūpesčius“, – teigia Kristina.

Pasakodama apie Muskatą, moteris tvirtina, kad jis – nuostabus. Žirgai esą gimsta geranoriški, jie iš prigimties nepikti ir neagresyvūs, o negerus bruožus išugdo žmogus.

Miesto gatvėmis baltą karietą traukiantis Muskatas – Orlovo veislės ristūnas. Ši lenktyninių ir kinkomųjų žirgų veislė išvesta Rusijoje, Voronežo gubernijoje XIX a. pradžioje, vadovaujant grafui A.Orlovui. Šiuo metu ji sparčiai nyksta. Juos išlaiko tik entuziastai.

Klasika grįžta

Užsienyje pramogavimas karietomis su žirgais irgi labai populiarus, ypač Danijoje, Airijoje, Anglijoje.

„Kokia šio verslo perspektyva pas mus? Kol kas tendencijos – gerėjančios. Tačiau kas žino, kaip bus ateityje“, – teigė K.Slipak.

Kristina tvirtino, kad žmonėms reikia to pasivažinėjimo karieta, ir žirgų dar kurį laiką limuzinai neišstums.

„Pastebėjau, jog mergaitėms nuo vaikystės įskiepyta, kad jos yra princesės, jų gražiausiai gyvenimo šventei privaloma karieta, kuria nuvažiuoja į bažnyčią. Šis noras – tarsi pasaka. Be to, tai yra klasika ir ji grįžta“, – apie žirgų pramogų verslą kalbėjo klaipėdietė.