Pinigų nori patys žvejai

Preliminariai žvejybos verslo nutraukimui kompensuoti 2021–2022 m. planuojama 4 mln. eurų.

Dalis pinigų būtų skirta iš žuvininkystės fondo lėšų. Kita tokio pat dydžio suma būtų skirta iš viešosios paramos lėšų.

Sprendimas su kompensacijomis leisti žvejams išeiti iš verslo buvo priimtas šiemet birželio 10 d. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus valdymo komiteto posėdyje. Tam pritarė ir su žuvininkyste susijusios asociacijos.

Liks be kompensacijų

Apie žuvininkystės verslo nutraukimą jau ne vienerius metus kalba Baltijos jūros žvejai. Dalis jų taip ir nesulaukė jokių kompensacijų, nes bankrutavo arba bankrutuoja.

Kai kurie žvejyba užsiėmę asmenys žlugo ypač skaudžiai, paskui save palikdami ir iššvaistytų pinigų šleifus. Nutraukti verslą norėtų ir nemaža dalis Kuršių marių žvejų, nes valdžia puoselėja planus šiame vandens telkinyje palikti tik žvejus amatininkus, bet ne žvejus verslininkus.

Suklestės žuvų auginimas

Kas pakeistų naikinamą žvejybos verslą?

Pažvelgus į naują pinigų skirstymo prioritetą aišku, kad tai bus žuvų auginimas arba akvakultūra. Jai 2021–2022 m planuojama papildomai skirti per 7 mln. eurų.

Atsirado visiškai naujas prioritetas – aplinkosaugos funkcijas gerinanti akvakultūra. Jai numatyta net 2,5 mln. eurų.

Kita sritis – žuvininkystės produktų perdirbimas. Jai planuojama beveik 4 mln. eurų parama.