Chanuką uostamiesčio žydų bendruomenė viešai švenčia beveik nuo nepriklausomybės pradžios.
Pačios Chanukos šventės užuomazgos mus veda į II a. pr. m. e. vykusio Makabiejų sukilimo prieš Seleukidų imperiją laikus.
Anot žydų tradicijos, kai Makabiejai įžengė į pagonių išniekintą Jeruzalės Šventyklą, joje rado tik nedidelį žvakėms įžiebti skirto aliejaus likutį.
Nors atrodė, kad aliejaus užteks vos vienai dienai, tačiau įvyko stebuklas ir jo užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo aliejaus – tiek laiko ir švenčiama Chanukos šventė.
Kasmet per Chanuką įžiebiama speciali devynšakė žvakidė. Pirmą dieną uždegama pagalbinė žvakė ir pirma žvakutė, antrąją – pagalbinė žvakė ir dvi žvakutės ir taip toliau, kol aštuntą dieną įžiebiamos devynios liepsnelės. Ji įžiebta ir Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje.
Žydų švenčių datos nustatomos pagal specialų Mėnulio ir Saulės kalendorių. Chanuka prasideda kislevo mėnesio 25 d. Pernai Chanukos pradžia sutapo su krikščionių Kalėdomis, šiemet ji prasidėjo anksčiau.
Chanuka nėra žydų Kalėdos, tad ir dovanomis nėra keičiamasi. Tiesa, įprasta vaikams įteikti pinigų arba šokoladinių monetų.
Naujausi komentarai