Žmogžudystė senaties neturi. Paties garsiausio juvelyrinės parduotuvės "Deimantas" apiplėšimo istorija Klaipėdoje – dar be pabaigos. Pagrindinis piktadarys klaipėdietis Sigitas Norkus šiandien turėtų būti 45-erių. Dėl dvigubos žmogžudystės ieškomas vyras nuo teisingumo slapstosi jau 18 metų.

Peržengę ribą

1995-ųjų kovo pabaigoje į juvelyrinių dirbinių parduotuvę "Deimantas" Lietuvininkų aikštės kampe įsiveržė du jauni vyrai, vienas jų – ginkluotas pistoletu.

Tikslas banalus – brangenybių vagystė, tačiau padariniai – kraupūs. Per išpuolį septyniais šūviais buvo mirtinai sužalotas Klaipėdos apsaugos policijos vyresnysis policininkas 45 m. Zigmas R.

Vieno iš plėšikų A.P. liudijimu, jo bendras S.Norkus iš pareigūno atėmė tarnybinį pistoletą ir nušovė jį jo paties ginklu. Nužudyta ir 25 m. pardavėja Edita S., iš pradžių jai smogta per galvą metaliniu strypu. Moteris buvo nėščia.

Vėliau žudiko bendras pasakojo, kad S.Norkus, šaudamas į ją, nusisuko.

Plėšikai paspruko, kažkur gatvėje numesdami nužudymo įrankį – pareigūno ginklą, kuris nerastas iki šiol.

Tai buvo lig tol neregėto įžūlumo nusikaltimas pačiame Klaipėdos centre.

Fatališki sutapimai

Valdas Balynas prieš trejus metus atsisveikino su tarnyba policijoje ir išėjo į pensiją. Tačiau buvusio Štabo komisaro atmintyje šiandien vis dar neišblėso šie 18 metų senumo įvykiai, kuriuose jam pačiam teko aktyviai dalyvauti ir išgyventi pragariškų emocijų.

Fatališki sutapimai – garsiojo juvelyrinės parduotuvės "Deimantas" apiplėšimo dalyvis A.P. nusikaltimo metu dirbo policijoje ir buvo V.Balyno pavaldinys, kurį vėliau pats komisaras ir sulaikė.

Antrasis plėšikas – lig šiol ieškomas S.Norkus buvo V.Balyno kaimynas. Jo šeima nuomojosi būstą toje pačioje laiptinės aikštelėje šalia komisaro buto Mogiliovo gatvės daugiabutyje.

Spontaniškas sprendimas?

S.Norkus – buvęs policininkas, dirbo Viešosios policijos padaliniuose, tačiau buvo atleistas. V.Balynas teigia neprisimenantis, kokie buvo nušalinimo nuo tarnybos motyvai, tačiau esą

S.Norkus buvo kažkuo rimtai prasižengęs.

"Tada dirbau Štabo komisaru, štabo sudėtyje buvo valdymo organizavimo skyrius, visi budėtojai. Antrasis plėšikas A.P. – tuo metu dirbo budėtojo padėjėju, buvo policijos viršila.

Asmeniškai pažinojau abu to nusikaltimo dalyvius", – patvirtino V.Balynas.

Buvęs komisaras vėliau nemažai analizavo apiplėšimo, nužudymo priežastis ir yra įsitikinęs, kad tai buvo spontaniškas, lengvabūdiškas poelgis, kuris virto sunkiu nusikaltimu.

"Paskui jau, kai Vilniuje sulaikėme A.P. ir vežėme jį į Klaipėdą, jis kalbėjo, kad norėjo pavogti auksą, išvežti ir parduoti jį kur nors Latvijoje, nes troško gerai gyventi", – pasakojo buvęs komisaras.

Nusikaltimą atskleidė žaibiškai
Sklando kalbos, esą iškart po nužudymo nusikaltėliai netoliese esančiame skverelyje sėdėjo ir gėrė alų.

Tačiau, pareigūnų duomenimis, jie tą vakarą skubėjo buvusio Kalotės sąvartyno link, kur pernakvojo. O ryte prekinio traukinio pusvagoniu ant anglių krūvos nusibeldė iki Vilniaus.

Tačiau nusikaltimo dalyviai identifikuoti neįtikėtinai greitai. Nes pačioje policijoje labai greitai pasigesta tarnybinio ginklo ir nustatyta, kas jo negrąžino į seifą. Todėl pareigūnai A.P. namuose surengė pasalą, kur jo laukė dvi paras. S.Norkaus bute durų niekas neatidarė.

"Pamenu, grįžo A.P. motina, ji buvo lengvai išgėrusi alaus ir visą laiką juokavo, tačiau, kai suvokė, kas čia vyksta, išsiblaivė per 5 minutes", – prisiminė V.Balynas.

Skambutis į namus

Neilgai trukus, Vilniuje besislapstančiam A.P. neatlaikė nervai ir jis paskambino savo viršininkui V.Balynui į namus.

"Sako: komisare, esu Vilniuje, atvažiuokite manęs pasiimti, jeigu kas bus ne taip, pagrasino, kad šaudys, nes turi ginklą. Pradėjo aiškinti, jog nusprendė pasiduoti ir norėtų, kad jo suimti atvykčiau būtent aš, kalbėjo, kad mane vertina kaip gerą vadovą", – pasakojo V.Balynas.

Vėliau paaiškėjo, kad A.P. savo bendrui S.Norkui esą pasakęs, kad pasiduoda, nes nemato prasmės daugiau slapstytis. A.P. teigė, kad S.Norkus prašęs jį nušauti, o tik tada pasiduoti policijai, bet viskas pakrypo kitaip. Plėšikai išsiskyrė.

Pateikė reikalavimus

Su vadovybės žinia V.Balynas išvyko į Vilnių neturėdamas menkiausio supratimo, kaip vystysis reikalai. Paaiškėjo, kad A.P. slapstėsi Žemaitės gatvėje, dabartinio Sporto departamento patalpose, kur sargu dirbo jo dėdė.

A.P. pateikė savo reikalavimus. Į Vilnių turėjo atvykti pats V.Balynas savo asmenine mašina, privalėjo kartu važiuoti ir A.P. žmona. Atvykus reikėjo paskambinti A.P. tetai, kuri ir nurodė, kur jo ieškoti.

Į kelionę asmeniniu V.Balyno automobiliu išvyko tuometis Štabo komisaras, du jo kolegos ir A.P. žmona. Pareigūnai pasiėmė automatus ir neperšaunamas liemenes.

Ideali sulaikymo operacija

"Pamenu, buvo kovo 29 d., turėjome švęsti mano sūnaus gimtadienį, bet aš išvažiavau į Vilnių parvežti plėšiko. Kai atvykome, buvo naktis, šalta, plikšala. Paskambinau A.P. tetai, ji davė telefono numerį, kuriuo prisiskambinau tiesiogiai A.P. Jis liepė ateiti su jo žmona. Jis bijojo sulaikymo, nes pats buvo policininkas ir žinojo, kad sulaikant įvyksta įvairių dalykų", – pasakojo V.Balynas.

Pareigūnas prisiminė, kad iš apšviestos gatvės įėjo į tamsų pastatą su vitrininiais langais ir buvo gerai matomas. A.P. žmona V.Balynui įsikibo į parankę. Tolumoje koridoriuje atsirėmęs į sieną, dešinę ranką užsikišęs už nugaros, o kaire – laikydamas cigaretę stovėjo A.P.

"Galvojau, kad čia ir būsiu paguldytas. Niekas negalėjo prognozuoti, kas jo galvoje, juk apiplėšimą jau buvo įvykdęs. Ginklą laikiau striukės kišenėje paruoštą kovinėje padėtyje. Žmona pašaukė jį vardu, nustūmiau ją už nugaros, nežinau, gal jis planavo ją nušauti ir nusišauti pats. Pasisveikinome iš tolo. Paklausiau, ar jis žino, kaip elgtis. Jis ištraukė ranką iš už nugaros", – įtemptos nakties įvykiai iki šiol gyvi V.Balyno atmintyje.

Rankoje ginklo nebuvo. Komisaras sakė, jog nuo širdies nuriedėjo didelis akmuo. A.P. nusisuko veidu į sieną, pakėlė rankas, ginklas buvo užkištas nugaroje už kelnių diržo. A.P. dėdė maldavo nesegti antrankių, tačiau jo prašymų niekas nepaisė.

Radijo ryšiu V.Balynas pakvietė savo kolegas iš mašinos, apžiūrėjo patalpas, ieškodami ir S.Norkaus, bet jo ten nebuvo.

"A.P. buvo apimtas baisaus streso, negalėjo ištarti nė žodžio, bandėme išgauti, kur yra S.Norkus, jis tik pasakė, kad nežino", – pasakojo V.Balynas.

S.Norkų sulaikė vėliau Studentų miestelio bendrabučio tualete. Puikiai dirbo operatyvininkai. Tačiau vėliau kažkas kitas neatliko savo darbo.

Vietoj apdovanojimo – papeikimas

Be šūvio sulaikęs plėšiką V.Balynas buvo ne apdovanotas, o nubaustas. Dėl tarnybinio ginklo, kurio A.P. po budėjimo nesugrąžino į seifą ir jį panaudojo nusikaltimui, liko kaltas tiesioginis jo viršininkas – Štabo komisaras V.Balynas.

"Ta diena buvo savaitgalis ir aš nedirbau, o budėjimą perėmė vienas vyriausiojo komisaro pavaduotojų – pulkininkas Benas Šimkus. Vėliau jis tapo mero pavaduotoju. Kad ir keista, nuobaudos jam netaikė. Papeikimą gavau aš", – nuoskaudos neslėpė buvęs Štabo komisaras.

Papeikimas skirtas dar ir dėl to, kad V.Balynas, sulaikydamas A.P., rizikavo savo gyvybe.

"Nesmerkiu nieko dėl tos nuobaudos. Tokia tvarka, kas nors juk turėjo atsakyti už tą nepadėtą į seifą ginklą. Budėtojai nubausti griežtais papeikimais, man skyrė papeikimą. Apmaudu buvo, bet ką darysi", – teigė V.Balynas.

Pabėgimas iš kalėjimo

Sulaikytas S.Norkus veržėsi į laisvę. Tų pačių 1995-ųjų liepą, naktį iš 23-iosios į 24-ąją, kartu su 13 suimtųjų jis išardė skylę sienoje ir pabėgo iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinės Jūros gatvėje.

"Reikia pripažinti, kad tai buvo didelis areštinės darbuotojų aplaidumas. Jie turėjo daryti apžiūras, bet to nepadarė. Bėgliai pateko į staliaus patalpas, paskui pro lauko duris – į Jūros gatvę. Paskutinis iš kameros pasišalino S.Norkus", – prisiminė V.Balynas.

Visi bėgliai kone per naktį, išskyrus S.Norkų, buvo surasti. Sulaikytųjų teigimu, pabėgimą suorganizavo būtent jis.

Pareigūnai tuomet perspėjo, kad S.Norkus yra labai pavojingas visuomenei, nes, žinodamas, kad jo laukia griežtas nuosprendis, gali daryti kitus sunkius nusikaltimus.

Klaipėdos policija asmeniui, suteikusiam realią informaciją, padėsiančią sulaikyti besislapstantį S.Norkų, buvo pažadėjusi 4 tūkst. litų premiją. Tačiau bėglys dingo be pėdsakų.

Slapstėsi M.Mažvydo alėjoje?

Akivaizdu, kad bene labiausiai tuo metu ieškotas S.Norkus be kitų žmonių pagalbos ilgai slapstytis nebūtų pajėgęs. Tačiau kas buvo tie "geradariai", šiandien sunku nuspėti.

Operatyviniai darbuotojai ilgą laiką vis gaudavo padrikos informacijos apie vienoje ar kitoje vietoje matytą bėglį.

Patikrinimai jokio rezultato nedavė. Pasakojama, kad tuo metu visuomenė irgi buvo labai aktyviai įsijungusi į paiešką. Žmonės negalėjo atsitokėti dėl tokio įžūlaus žudikiško apiplėšimo.

Policininkai teigia sulaukdavę daug skambučių, tačiau paieška buvo bevaisė.

Nuo žudynių buvo praėję daugiau nei 10 metų, kai viena klaipėdietė, dirbanti naktiniame klube, bendradarbiams pasakojo apie savo draugę, kuri tvirtino metus po nusikaltimo slėpusi S.Norkų savo nuomojamame bute M.Mažvydo alėjoje.

Mergina pasakojo, kad S.Norkus per tuos metus nedrįsęs net prieiti prie lango, kurio užuolaidos esą visą tą laiką ir taip būdavo užtrauktos. Po to jis esą persikėlė kažkur kitur, o iš savo "gelbėtojos" buto išvyko persirengęs moterimi.

Nepatikrinta informacija

Esą turėta operatyvinių duomenų, kad S.Norkus labai atsargiai palaikė ryšius su savo šeima.

Pareigūnai ne vieną karto tykojo ir tikėjosi, kad S.Norkus bandys grįžti namo, tačiau šis buvo atsargus.

Mažai kas kalba apie per apiplėšimą dingusį auksą, vieni teigia, kad jo pagrobti nespėjo, kiti įvardija milžinišką sumą ir tvirtina, kad grobio niekas taip ir nerado.

Puse lūpų prasitarta, esą dingusio plėšiko artimieji ilgus metus iš kažkur gaudavę finansinę paramą. Tačiau ir ši informacija niekur nebuvo patvirtinta.

Išvengė mirties bausmės

S.Norkaus ieškoma jau 18 metų. Gali būti, kad jis kažkur užsienyje, o gal – jau miręs. Būta duomenų, kad galbūt jis slapstosi Čečėnijoje arba Sibire.

"Pasak A.P., S.Norkaus giminaičiai gyveno Sibire, pats Sigitas ten kartais atostogaudavo. Gal jis ir yra ten. Bet praeis dar 10 metų ir jau nebeliks tų, kas galėtų jį atpažinti", – teigė buvęs komisaras V.Balynas.

Vidaus reikalų ministerija medžiagą apie S.Norkų išsiuntinėjo į Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos (Kaliningrado srities) tarnybas. Tačiau visi šie žingsniai jokių rezultatų iki šiol nedavė.

A.P. buvo nuteistas 9 metus kalėti. Jo bendras S.Norkus yra dingęs iki šiol ir vadinamas vienu ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių.

"Iškart po pabėgimo su komisaru N.Akimovu nuvažiavome pas S.Norkaus tėvus. Paklausėme: kur Sigitas, jo tėvas sako: taigi kalėjime. Mes pranešėme, kad jis pabėgo. Mačiau, kaip jo motina lengviau atsiduso. Juk jei tada būtume jį sugavę, jam grėsė aukščiausia – mirties bausmė", – apie susitikimą su "Deimanto" bylos bėglio tėvais pasakojo V.Balynas.

Mirties bausmės taikymą Lietuvoje Seimas panaikino tik 1998 m. gruodžio 21 d.