Daugiau nei 100 ha draustinio Kuršių nerijoje suniokojęs gaisras – piktavalių arba neatsakingų poilsiautojų darbas, mano ilgametis šio nacionalinio parko girininkas Algimantas Laurinaitis. Ir nors šį kartą gaisrą pavyko sutramdyti operatyviai ir profesionaliai, patirti nuostoliai sieks milijonus litų.
"Bjaurus sutapimas"
Praėjusį penktadienį, kai dienraštyje "Klaipėda" pasirodė straipsnis "Liga – ne kliūtis atleisti" apie ilgamečio girininko A.Laurinaičio keistą atleidimą iš darbo, Kuršių nerijoje kilęs didžiulis gaisras buvusiam miškininkui buvo it peilio dūris į širdį.
"Bjaurus sutapimas. Man pačiam labai nesmagu", – kalbėjo A.Laurinaitis, besijaučiantis taip, tarsi savo interviu dienraščiui būtų įkalbėjęs nelaimę.
Buvęs miškininkas užsiminė, kad balandžio pabaiga – lemtingas metas Kuršių nerijos miškams, nes kone kasmet tuo pačiu laiku čia kyla gaisrai. Esą iki 2012 metų vyravo "geležinė taisyklė", kad prieš V.Lenino ar A.Hitlerio gimtadienį kildavo gaisrai Kuršių nerijos miškuose. Pasak vyro, tai – ne sąmokslo teorija.
"Juk 2006 metais balandžio 20 dieną liepsnojo 15 arų. Antrą kartą tais metais degė gegužės 4-ąją. Šis laikas – pavasario sausros metas. Ir nors aš dabar bedarbis, bet man vis tiek pikta, kad parkas deramai nepasiruošęs priešgaisriniam budėjimui", – dėstė A.Laurinaitis.
Kalnapušės – Achilo kulnas?
Kuršių nerijoje smėlio migravimą pusiasalyje stabdančios kalnų pušelės buvo sodintos XX a. pradžioje, visur tarp šių sąžalynų buvo numatyti takeliai, bet jie per gerą šimtmetį nebuvo atnaujinti.
Ne kartą specialistai pabrėžė, kad reikia rasti sprendimą dėl sutankėjusių pušaičių, nes kilus gaisrui jų gesinimas ypač sudėtingas.
"Po 2006 metų gaisro tuos takelius tarp pušelių atnaujinome, bet turbūt per menkai. Šiuo metu ypač sausa. Viskas braška. Manau, kad gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka, anksčiau tarybinės cigaretės greitai užgesdavo, o šitos, europietiškos, smilksta, tad tikrai galėjo įžiebti ugnį", – svarstė A.Laurinaitis.
Pasak buvusio ilgamečio girininko, gaisro tikrai negalėjo sukelti stiklo šukė, nes apie 11 val. ryto saulė tiek dar neįkaitina. Esą tai galėjo būti kokio nors pravažiuojančio dviratininko lemtinga klaida.
Milijoniniai nuostoliai
Po 2006 m. gaisro išdegė 235 ha Kuršių nerijos miško. Šį kartą plotai – mažesni. Preliminariais duomenimis, dabar sudegė 97 ha kalninių pušelių ir 20 ha miško paklotės.
Sudegė ir Klaipėdos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausanti mašina "Iveco Magirus", kuri nauja kainuoja apie 700 tūkst. litų.
Mašina visiškai suniokota, sprogus degalų bakui, buvo nuplėštas automobilio stogas, susproginėjo padangos, visiškai sudegė kabina.
Dienraščio žiniomis, automobilis nebuvo draustas kasko draudimu, esą už vieną ugniagesių mašiną draudikai paprašę 30 tūkst. litų metinės įmokos, o visos šalies gaisrinių automobilių parką sudaro 700 mašinų, tad draudimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – prabanga.
Talkino latvių oreiviai
Šeštadienį po pietų gaisravietėje tebedirbo gausios pajėgos – 70 ugniagesių ir beveik 30 įvairios gaisrų gesinimo technikos, apie 100 kareivių, gausus būrys miškininkų bei 2 sraigtasparniai.
"Pavyko nuslopinti atviros ugnies šaltinius, liepsnos nebėra. Dabar įrenginėjame mineralizuotas zonas. Dirba du buldozeriai, dar vieno laukiame atvykstant. Iš oro vandenį pila du sraigtasparniai – vienas Lietuvos karinių oro pajėgų, kitas – Latvijos", – tvirtino štabui vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Remigijus Baniulis.
Ugniagesių vadas teigė, jog po 2006 m. gaisro, kai sudegė beveik pustrečio šimto hektarų Kuršių nerijos miško, gelbėtojai įsigijo du galingus vandens siurblius, kurie dabar labai padėjo pildant gaisrines mašinas vandeniu.
"Situacija valdoma. Pajėgų užtenka, jos protingai paskirstytos per visą perimetrą. Būtų labai blogai, jei kiltų stiprus vėjas, kuris vėl išnešiotų kibirkštis pušelių masyve. Tas pavojus kol kas nepraėjęs", – pabrėžė R.Baniulis.
Vėliau bus sprendžiama, kiek mašinų budės gaisravietėje ir kurį laiką teks stebėti, kad ugnis vėl neįsipliekstų.
Naujausi komentarai