Iš Švedijos miesto Geteborgo skridusio ir virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo, kurį pilotavo du patyrę klaipėdiečiai, paieškos iki sekmadienio vakaro buvo bevaisės. Klausimas, kas galėjo nutikti, užminė mįslę ne tik vyrų artimiesiems, draugams, bet ir specialistams.

Ieškojo ir latviai, ir švedai

Šeštadienį iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs vienmotoris civilinis orlaivis An-2, liaudyje vadinamas „kukurūzniku“, priklausė įmonei „Klaipėdos avialinijos“, kuri teikia trąšų barstymo, parašiutininkų skraidinimo, fotografavimo ir filmavimo paslaugas.

Lėktuvas apie 17.20 val. turėjo leistis Klaipėdos aerodrome. Orlaiviu skrido du klaipėdiečiai pilotai – Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Keleivių lėktuve nebuvo.

Tačiau orlaivis numatytu laiku uostamiestyje taip ir nenusileido. Jis dingo virš Baltijos jūros. Paskutinį kartą su pilotais radijo ryšiu kalbėta šeštadienį apie 16.16 val. Jie jau buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę.

Ryšys su lėktuvu buvo parastas, kai jis buvo už maždaug 97 jūrmylių nuo Palangos. Lėktuvui numatytu laiku nesugrįžus į Klaipėdą, paskelbta paieška. Tam buvo mestos nemenkos pajėgos.

Dingusio lėktuvo šeštadienį iki vėlyvo vakaro ieškojo Karinių oro pajėgų, švedų orlaiviai. Visą naktį gelbėjimo operaciją vykdė Karinių jūrų pajėgų laivai „Šakiai“ ir „Jotvingis“.

Tačiau dingusio lėktuvo, jo nuolaužų ar bent tepalų dėmių rasti taip ir nepavyko.

Sekmadienio rytą vėl buvo atnaujintos paieškos ore. Pirmiausia pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis M-1. Vėliau jį pakeitė lėktuvas L-410. Jis žvalgė teritoriją ties Lietuvos ir Latvijos riba.

Karinių jūrų pajėgų laivai taip pat tęsė paieškas. Į pagalbą pasitelktos ir Latvijos pajėgos – jų sraigtasparnis, kuris dingusio lėktuvo ieškojo savo teritorijoje.

Neaišku, kur nukrito

Karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius sakė, kad oro sąlygos paieškų metu buvo sudėtingos.

Sekmadienį jūroje vėjo gūsiai siekė iki 15 metrų. Vėjas, kuris vis stiprėjo, kėlė iki 2 metrų aukščio bangas. Dėl to išsiplėtė ir paieškos teritorija bei prireikė pagalbos iš Latvijos. Gelbėjimo operacija buvo tęsiama iki vėlyvo vakaro.

A.Brencius tvirtino, kad kuo ilgiau vyksta paieška, tuo mažiau vilties, jog žmonės gyvi. Pasak jo, gelbėjimo operacija bus tęsiama, kol bus rasti pilotai arba kol išliks tikimybė juos aptikti gyvus.

Atstovo teigimu, neaišku ir tai, ar lėktuvas tikrai nusileido į jūrą. Jeigu taip, kyla klausimų, ar nusileidimas buvo sėkmingas.

„Turime duomenų, kad orlaivio įgula turėjo hidrokostiumus, gelbėjimosi liemenes, gelbėjimosi valtį. Jei nusileidimas būtų sėkmingas, jie galbūt galėjo tomis priemonėmis pasinaudoti. Tačiau nežinome, ar jie tikrai nusileido į vandenį. Matematiškai skaičiuojame, kiek pilotai galėjo nutolti nuo paskutinių koordinačių, įvertinus vėją, sroves, bangas. Stebime tą plotą. Teritorija yra didelė“, – aiškino A.Brencius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nebuvo rasta nei nuolaužų, nei tepalų dėmių. Neaišku ir kokius hidrokostiumus turėjo pilotai.

Įveikė visas jūras

Įmonės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas pasakojo, kad pilotai turėjo parskraidinti įsigytą lėktuvą iš Švedijos į Klaipėdoje esančią bazę.

Anot vadovo, lėktuvas buvo ne naujas, bet geros būklės. Orlaivį įmonė ketino panaudoti savo reikmėms.

V.Šišniauskas tvirtino, kad lėktuvą turėję parskraidinti pilotai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis buvo labai patyrę. Abu jie turėjo maždaug 40 metų pilotavimo stažą, buvo praskraidę 15 tūkst. valandų. Abiem pilotams yra per 60 metų.

„Vienas jų yra dirbęs Madagaskare, abu Alžyre, skraidė virš daugelio jūrų. Neįsivaizduoju, kas čia įvyko. Meldžiamės, kad viskas baigtųsi gerai“, – sunkiai žodžius rinko vadovas.

V.Šišniauskas teigė, kad prieš skrydį su pilotais buvo bendrauta. Jokių problemų nebuvo pastebėta. Lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Specialistų teigimu, tinkamos buvo ir oro sąlygos.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad tai pirmas toks atvejis, kai virš Baltijos jūros dingsta civilinis orlaivis.

Tiek V.Šišniauskas, tiek artimieji iki paskutinės minutės viliasi, kad viskas baigsis laimingai.

„Neįsivaizduojate, kaip jaučiamės. Laukiame kiekvienos žinios“, – kalbėjo V.Šišniauskas.

Atliko mirties kilpą

Parašiutizmo entuziastas bei instruktorius Robertas Rezgevičius pažinojo abu dingusio lėktuvo pilotus.

„Tai mūsų pilotai. Jie mus iškeldavo į orą, o mes atlikdavome šuolius. Klaipėdos parašiutininkų klubui priklausau nuo jo įkūrimo. Visus tuos 16–17 metų mes bendravome ir dirbome kartu“, – pasakojo klaipėdietis.

R.Rezgevičius prisipažino nesuvokiantis, kas galėjo nutikti, kad lėktuvas dingo. Instruktorius pabrėžė, jog abiejų pilotų patirtis buvo didelė ir išskirtinė.

Anot klaipėdiečio, A.Mačiulis buvo pirmasis pilotas pasaulyje, kuris An-2 tipo orlaiviu padarė mirties kilpą.

„Jis dalyvaudavo aviacijos šventėse. Net rusai buvo nustebę, kad A.Mačiulis atlieka tokius triukus su orlaiviu An-2. Abu pilotai buvo skraidę daug valandų“, – tvirtino instruktorius.

Įvertino ir J.Kairys

R.Rezgevičius pasakojo, kad išgirdę žinią apie lėktuvo dingimą bei skelbiamą jo paiešką pilotus pažinoję žmonės visą vakarą diskutavo, kas galėjo nutikti.

„Neįsivaizduojame nieko“, – tvirtino instruktorius.

Klaipėdietis atkreipė dėmesį, kad An-2 tipo lėktuvas yra unikalus. Net sugedus varikliui ar pasibaigus degalams jis nekrenta, juo dar galima sklęsti kaip sklandytuvu.

„Net atsitikus kokiam nors gedimui, jie galėjo gražiai nutūpti jūroje, išsimesti plaustą. Gelbėjimosi priemones jie turėjo. Tačiau kai tiek laiko neranda... Gal buvo didelis mechaninis gedimas, lėktuvo nebuvo įmanoma suvaldyti ir jis staiga krito. Visgi žmonės net nespėjo pagalbos išsikviesti. Buvo paskutinis ryšys, ir viskas“, – svarstė klaipėdietis.

R.Rezgevičius prisiminė, kad A.Mačiulis vienos aviacijos šventės metu bandė lėktuvą išlaikyti ore vietoje, neskrisdamas į priekį.

„Tai buvo unikalus dalykas. Net Jurgis Kairys stebėjosi tokiu profesionalumu“, – prisiminė instruktorius.

R.Rezgevičius teigė, kad pasitvirtinus blogiausiam scenarijui įvykių seką tyrėjai galėtų atkurti tik pagal rastas nuolaužas. Specialistų teigimu, juodosios dėžės tokio tipo lėktuvuose nėra.