Trečiadienį apklausiamas Šiaulių apygardos teisme G. Pangonis teigė „niekada tokių nurodymų pro šalį leisti ar dar kažką (daryti – BNS) nedavęs“.

„Pagal vidinius tyrimus, aš tuos tyrimus mačiau, skaičiau, įtariama, kad atleistas bendrovės vadovas Vidas Beržonskis (kaltas – BNS). Nuo 2016 metų, kada buvo padaryta mašinos modernizacija, prasidėjo problemos“, – kalbėjo G. Pangonis, klausiamas, kas kaltas dėl taršos.

„Valdybai apie tai nebuvo sakoma, valdybai visą laiką buvo akcentuojama, kad yra kvapų problema“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, šioje baudžiamojoje byloje V. Beržonskis ir buvęs įmonės gamybos vadovas Jonas Garalis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes abu prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamus nusikaltimus, įskaitant nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

G. Pangonio nuomone, minėti du „Grigeo Klaipėda“ vadovai slėpė nuotekų problemas nuo valdybos, tačiau „Grigeo“ savininkas negalėjo įvardyti tokių veiksmų motyvų.

„Aš manau, kad jie daug ką slėpė. Kada vyksta neteisėti veiksmai, slėpė ir dažų pirkimus, ir krakmolo pirkimą. Matomai, slėpė ir nuotekų (problemą – BNS). Aš nežinau, kodėl, koks čia pretekstas buvo, nes tai tikrai buvo galima lengvai išspręsti tuos klausimus“, – sakė G. Pangonis.

V. Beržonskis „Grigeo Klaipėda“ vadovavo 2013–2019 metais, nuo 2019-ųjų birželio iki gruodžio laikinai vadovu buvo paskirtas Robertas Krutikovas, o gruodį – dabartinis vadovas Tomas Eikinas. Pastarieji du asmenys byloje yra kaltinamieji.

G. Pangonis trečiadienį taip pat neigė V. Beržonskio parodymus, kad valdybos pirmininkas taupęs ir dėl to neleidęs svarstyti 2 mln. eurų vertės anaerobinio reaktoriaus investicinio projekto.

„Norėčiau pasakyti, kad tas projektas nebuvo pateiktas, jis nebuvo paruoštas 2018 metais. Jis buvo paruoštas pilnai ir valdybai pateiktas, ir patvirtintas 2019 metų pabaigoje“, – teigė G. Pangonis.

„Grigeo“ grupės savininkas taršos byloje yra kaltinamas nusikalstamos grupės organizavimu, dokumento klastojimu ar disponavimu tokiu dokumentu, piktnaudžiavimu bei aplinkosaugos taisyklių pažeidimu.

„Su kaltinimais nesutinku, kaltės nepripažįstu. Aš neorganizavau jokios bendrininkų grupės, nevadovavau, nedaviau jokių nurodymų. Dalis kaltinime nurodytų teiginių neatitinka tikrovės, kita dalis aplinkybių yra interpretuojama neteisingai“, – tvirtino G. Pangonis.

Jis teigė „nedalyvavęs jokioje ūkinėje kasdienėje bendrovės veikloje“, o visi klausimai esą buvo sprendžiami Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

„Apie nuotekų valymą ir patį procesą, kaip jis vyksta, niekada nieko nesu girdėjęs ir apie tai nebuvo kalbama per tą visą laikotarpį“, – kalbėjo G. Pangonis.

„Tiesiog atrodė, kad tai bus didesnė sąskaita“

Pirmą kartą apie nevisišką nuotekų išvalymą G. Pangonis teigė išgirdęs iš R. Krutikovo valdybos posėdyje 2019 metų gruodžio 2-ąją.

„Jis tuo metu kiek procentų išvaloma nesakė, sakė, kad nepilnai išvaloma, yra problemų, detaliai nepaaiškino. Tada buvo pirmas tam tikras sužinojimas“, – kalbėjo „Grigeo“ savininkas.

Gruodžio 6 dieną telefoninio pokalbio metu, anot G. Pangonio, R. Krutikovas jam nurodė, kad išvaloma „tik 5 proc. nuotekų“.

„Mano reakcija buvo į tai, darykite, visa kita, stenkitės, kaip susitvarkyti tą procesą. Ten dar buvo paminėta, kad T. Eikiną kviečiasi „Klaipėdos vandens“ direktorius pasikalbėti, nes buvo nustatyti kažkokie neatitikimai“, – sakė G. Pangonis.

„Tas, kad pagaus „Klaipėdos vanduo“, man tiesiog atrodė, kad tai bus didesnė sąskaita. Iki to laiko nežinojau, ir dabar nesu matęs, nei nuotekų transportavimo, nei kitų sutarčių, kurios yra bendrovėje“, – pažymėjo jis.

Nuo 2010 metų G. Pangonis tvirtino maždaug „penkis kartus buvęs“ Klaipėdos rajone esančiuose Dumpiuose, kur valomos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos, ir nebuvęs prie išleidimo kolektoriaus.

„Aš nesu matęs nei kur, nei kaip, nei kur tas kolektorius, niekada ten nesu buvęs. Aš esu buvęs prie valymo baseinų“, – sakė G. Pangonis.

Teisme paklaustas, kas iš valdybos narių buvo atsakingas už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą, jis teigė, kad to „niekas nekuravo“, o kasmetinis „Grigeo Klaipėda“ auditas nuotekų nevertino.

„Auditas nuotekų valymo srities turbūt neapėmė, aš tokių (duomenų – BNS) skaitydamas audito ataskaitas nemačiau“, – sakė G. Pangonis.

Be to, jis tvirtino, kad bendrovė galėjo savarankiškai nuspręsti jungtis prie savivaldybės valdomos įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo, nes tai „jokia investicija ir tikrai nereikalavo valdybos sprendimo“.

Kaip skelbė BNS, gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.

Šioje didelės apimties baudžiamojoje byloje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų: apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, ekspertų išvados, papildomi dokumentai ir kiti tyrimui reikšmingi duomenys.